de Molay Jacques (Žakas de Mol) apie 1243Molay (dabar Aukštutinės Sonos departamentas) 1314 03 19Paryžius, paskutinis tamplierių ordino didysis magistras. Į ordiną įstojo 1265. Apie 1290 iškeliavo į Rytus, kariavo Sirijoje. Kryžininkams praradus Akko 1291 su kitais pasitraukė į Kiprą, kur 1298 išrinktas didžiuoju magistru.
Jacques’o de Molay ir kito tamplieriaus sudeginimas Cité saloje Paryžiuje (Prancūzijos arba Šv. Dionizo kronikos iliuminacija, 14 a. pabaiga, Britų biblioteka)
1293–96 keliavo po Provansą, Kataloniją, Italiją, Angliją, Prancūziją ieškodamas tų kraštų valdovų ir Bažnyčios paramos, kad sustiprintų Kipro gynybą ir atgautų Šventąją žemę. Grįžęs į Kiprą siekė suvienyti Kipro karaliaus, kitų krikščionių karinių ordinų, Mažosios Armėnijos, Persiją valdančių mongolų jėgas kovai su musulmonais. Naujo kryžiaus žygio rengimo reikalais 1307 atvyko į Prancūziją tartis su popiežiumi Klemensu V ir karaliumi Pilypu IV Gražiuoju. Jaques’as de Molay paprašė abiejų ištirti kaltinimus tamplierių ordinui dėl šventvagysčių ir sodomijos. Pilypo IV Gražiojo, norėjusio pasisavinti tamplierių turtus, nurodymu visi Prancūzijoje buvę tamplieriai bei Jaques’as de Molay buvo suimti. Manoma, kankinamas pripažino, kad dalis kaltinimų teisingi. Popiežiaus sudaryta komisija nuteisė jį ir kitus ordino vadus kalėti iki gyvos galvos. Sužinojęs sprendimą Jaques’as de Molay dalinį kaltės prisipažinimą atsiėmė ir Pilypo IV Gražiojo riterių buvo sudegintas kaip eretikas.