Jacques’o de Vitry Paprastųjų pamokslų (Sermones vulgares) pirmasis puslapis (13 a., Harvardo universiteto Houghtono biblioteka, MS Riant 35)
Jacques de Vitry (Žãkas de Vitr) apie 1180Vitry (prie Paryžiaus) 1240Roma, prancūzų teologas ir istorikas. Kunigas (1210). Studijavo Paryžiaus universitete. Palaimino popiežiaus Inocento III paskelbtą kryžiaus žygį (1209–29) prieš Pietų Prancūzijos eretikus albigiečius ir jų šalininką Tulūzos grafą Raimundą VI, dalyvavo 1214 Tulūzos šturme. 1216 paskirtas Acre’os (dabar Akko, Izraelis) vyskupu. Prisidėjo prie V kryžiaus žygio (1217–21) organizavimo. Apie 1219 pradėjo rašyti Jeruzalės istoriją (Historia Hierosolimitana; išliko dvi dalys), kurioje nupasakojo Palestinos istoriją nuo islamo paplitimo tuose kraštuose iki 13 a. pradžios. 1228 grįžęs į Europą paskirtas Tuskulo (Tusculum) vyskupu, tęsė kovą su albigiečiais. 1239 paskirtas Jeruzalės patriarchu, bet netrukus mirė.
Parašė daug laiškų popiežiui Honorijui III, kelis šimtus pamokslų bei raštų, smerkiančių nedorovingą Paryžiaus universiteto studentų gyvenimą. Jacques’o de Vitry veikla turėjo įtakos Prancūzijos karalių Liudviko VIII ir Liudviko IX politikai Prancūzijos pietuose.
-Jacobus de Vitriaco; -Vitry; -Iacobus de Vitriaco