Rancière Jacques (Žakas Ransjèras) 1940 06 10Alžyras, prancūzų filosofas.
Jacques Rancière (2016)
Išsilavinimas ir veikla
1965 baigė Aukštąją pedagogikos mokyklą Paryžiuje (École Normale Supérieure). 1969–2000 dėstė Paryžiaus 8 Vincennes’o universitete; profesorius (1990). 1975 įsteigė ir iki 1981 leido žurnalą Révoltes Logiques.
Idėjos
Pažiūroms turėjo įtakos L. Althusseris. Etikoje, švietimo bei politikos filosofijoje pabrėžė lygybės svarbą. Lygybę laikė universalia ir pirmine būkle, nelygybę – socialinių sąlygų padariniu. Plėtojo radikalios intelektų lygybės idėją, kritikavo šiuolaikinėse visuomenėse paplitusią žinojimu paremtą hierarchiją (išmanančių intelektualų ir neišmanančios daugumos priešpriešą, kuria grindžiama ir tradicinė švietimo samprata). Tikrąją lygybę suprato ne kaip siektiną rezultatą, bet kaip išankstinę nuostatą kito asmens gebėjimus laikyti lygiaverčiais. Politikos filosofijoje plėtojo nesutarimo koncepciją. Nesutarimas tarp žmonių yra nepanaikinamas, nes jo šaknys glūdi kalboje ir diskusijoje. Diskusijoje dažniausiai ne svarstomi tam tikri objektyvūs dalykai, bet viena ginčo pusių įperša kitai diskutavimo taisykles ir vertybes. Kai kyla nepasitenkinimas dėl peršamų vertybių bei taisyklių ir reikalaujama lygybės, atsiranda politika. Šiuolaikinėje (postdemokratinėje) visuomenėje politika dingsta, nes nesutarimą keičia konsensusas.
Jacques Rancière (2016)
Neigė estetikos ir politikos ribas – politika yra kolektyviai kuriama estetinė patirtis, o estetika yra politiška. Tyrinėdamas šiuolaikinę estetiką pabrėžė jos pasąmoningumą. Dar nagrinėjo kino, literatūros, istorijos filosofinius klausimus.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Althusserio pamoka (La leçon d'Althusser 1975), Proletarų naktis (La Nuit des prolétaires 1981), Filosofas ir jo vargšai (Le Philosophe et ses pauvres 1983), Neišmanantis mokytojas: Penkios intelektinės emancipacijos pamokos (Le Maître ignorant: Cinq leçons sur l'émancipation intellectuelle 1987), Istorijos žodžiai (Les Mots de l'histoire 1992), Politikos ribos (Aux bords du politique 1990), Nesutarimas: Politika ir filosofija (La Mésentente: Politique et philosophie 1995), Nebylus žodis (La Parole muette 1998), Žodžių šerdis (La chair des mots 1998), Jausmingumo susmulkėjimas (Le Partage du sensible 2000), Estetinė pasąmonė (LʼInconscient esthétique 2001), Vaizdų lemtis (Le Destin des images 2003), Negalavimas estetikoje (Malaise dans l'esthétique 2004), Konsensuso laikų kronika (Chronique des temps consensuels 2005), Literatūros politika (Politique de la littérature 2007), Demokratijos neapykanta (La Haine de la démocratie 2005), Emancipuotas žiūrovas (Le Spectateur émancipé 2008), Estezė: Meno estetinio režimo scenos (Aisthesis: Scènes du régime esthétique de lʼart 2011), Šiuolaikiniai laikai (Les Temps modernes 2018), Peizažo laikas: Apie estetinės revoliucijos ištakas (Le temps du paysage: Aux origines de la révolution esthétique 2020).