Villeglé Jacques (Žakas Vilgl), tikr. Jacques Mahé de la Villeglé 1926 03 27Quimper 2022 06 06 Paryžius, prancūzų menininkas. Dailės ir architektūros mokėsi Rennes’o dailės mokykloje, 1947–49 Nantes’o dailės akademijoje. 20 a. 5 dešimtmečio pabaigoje atvykęs į Paryžių prisijungė prie letrizmo ir tarptautinio situacionizmo judėjimų. Vienas Naujojo realizmo grupės steigėjų, manifesto bendraautoris (1960).
Kūryba
Jacques Villeglé
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu J. Villeglé kūrė skulptūras iš makulatūros ir kito šlamšto, rasto Saint-Malo paplūdimyje (čia leisdavo vasaros atostogas). Vėliau puoselėjo dematerializuoto, kontekstualaus meno idėją, konceptualiai naudojo kubizmo ir siurrealizmo principus, taikė anonimiškumo, mechaniško atlikimo, serijiškumo, apropriacijos metodus (kai pasinaudojama kitu meno kūriniu ar jo fragmentais, suteikiant jiems naujų reikšmių); daugelis J. Villeglé kūrinių nepasirašyti, dalis jų sukurti kartu su bičiuliais menininkais – Raymond’u Hainsu (1926–2005), François Dufrene’u (1930–82), ir kitais. Paveikslus ant drobės daugiausia komponavo iš afišų, propagandinių skelbimų, naudojo politines antraštes, įžymybių atvaizdus, pseudoanarchistinius šūkius, įterpdavo grafičių stilistiką. 20 a. 6 dešimtmetyje pagarsėjo kaip entuziastingas afišininkas: buvo sukaupęs didelę pokario laikotarpiu Paryžiaus gatvėse rastų plakatų kolekciją, ją naudojo vadinamiesiems dekoliažams kurti (pranc. décoller – atklijuoti; dekoliažus kūrę menininkai siekė sugriauti pirminę koliažo ar asambliažo sandarą, išryškinti reikšminių nuorodų prasmes, jų žaismę).
J. Villeglé dekoliažų serijos vaizdžiai perteikia neaprėpiamą miesto gyvenimo įvairovę ir individo savijautą mieste, anoniminio praeivio žvilgsnio fiksuojamą abstrakčią miesto regimybę; kartu išreiškia socialinės ir politinės tikrovės daugialypumą, chaotiškumą, neiššifruojamumą; pateikia ir popkultūros kritiką, išryškina komunikacijos krizę. Kūrinių nuotaika įvairuoja nuo lyrinės iki brutalios, būdinga juodos ir raudonos, geltonos ir mėlynos spalvų deriniai, ritmiškumas (Plateau Beaubourg 1960, 122 Rue du temple 1968, Métro République – Situationniste, 15 mai 1969), itin svarbūs tekstiniai motyvai (Rue du Cotentin, mars 1958, Métro St. Germain des Prés, 22 September 1964, 1964); taikė savo sukurtą sociopolitinę abėcėlę (pranc. alphabet sociopolitique). Dar sukūrė eksperimentinių filmų (Penelopė / Pénélope, su R. Hainsu, 1950–54, sumontuotas 1980), 20 a. 7 dešimtmečio pabaigoje – vadinamųjų grafičių sienų.
Parodos, tekstai
Surengė daug savo kūrybos parodų, inicijavo įvairių tarpdisciplininio meno renginių. 2008 Paryžiuje surengta J. Villeglé kūrybos retrospektyva. Parašė tekstų apie savo kūrybą (Urbi et Orbi 1959).
2648