„Jahrbücher für Geschichte Osteuropas“ („Rytų Europos istorijos metraščiai“), Vokietijos mokslo žurnalas. Eina nuo 1925. Leidžia Rytų ir Pietryčių Europos tyrimų Leibnizo institutas (vok. Leibniz-Institut für Ost- und Südosteuropaforschung) Regensburge, spausdinamas Stuttgarte. Kasmet išleidžiama po vieną tomą (jį sudaro 4 sąsiuviniai, apie 640 puslapių), iki 2023 12 išėjo 71 tomas. Spausdinami straipsniai anglų, vokiečių, rusų ir kitomis kalbomis. Indeksuojamas tarptautinėse duomenų bazėse. Recenzuojamas. Turi tarptautinę leidėjų kolegiją (pirmininkai Martinas Schulze Wesselis ir Dietmaras Neutatzas; 2024). Atsakingoji redaktorė Katharina Kucher (2024). Nagrinėja Rytų Europos regionų, daugiausia buvusių Rusijos imperijos ir SSRS teritorijų, problematiką. Nuo 2014 daug dėmesio skiria Ukrainos kovai prieš Rusijos agresiją. Žurnale buvo išspausdinta ir lietuvių istorikų studijų (pvz., 2023 nr. 71 – V. Sirutavičiaus, D. Staliūno ir Jurgitos Šiaučiūnaitės Verbickienės Lietuvos žydų istorija).
„Jahrbücher für Geschichte Osteuropas“ t. 11 4 sąsiuvinio (1963) viršelis
1925 pradėtas leisti Breslau (dabar Vroclavas) kaip Jahrbücher für Kultur und Geschichte der Slaven (Slavų kultūros ir istorijos metraščiai, 1925–35 išėjo 11 tomų, 36 sąsiuviniai), dabartinis pavadinimas nuo 1936. 1936–41 išėjo 18 sąsiuvinių (1936–38 keturi, 1939–41 – du per metus). 1953 žurnalą atgaivino Rytų Europos institutas Miunchene (vok. Osteuropa-Institut; įkurtas 1952; nuo 2007 veikė Regensburge); 2012 sujungtas su Pietryčių institutu (vok. Südost-Institut; įkurtas 1930) ir pavadintas Rytų ir Pietryčių Europos tyrimų Leibnizo institutu.