Jajoi Kusama
Kusamà Jajoi (Yayoi Kusama) 1929 03 22Macumoto, japonų tapytoja, skulptorė, instaliacijų, hepeningų, performansų kūrėja. Piešti ir tapyti pradėjo būdama maždaug 10 metų, paveikta haliucinacijų; šios, kaip ir vaikystėje patirta psichologinė trauma, turėjo įtakos ir vėlesnei menininkės kūrybai. Nuo 1948 mokėsi Kioto menų ir amatų mokykloje (tradicinės tapybos nihonga; mokymusi nusivylė). 1957 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, iš pradžių apsistojo Seattle (čia tais pačiais metais buvo surengta jos individuali paroda), vėliau gyveno Niujorke. Jungtinėse Amerikos Valstijose J. Kusama tapo svarbia avangardo figūra, bet dėl lyties ir tautybės negalėjo meno rinkoje užimti tokios vietos kaip baltaodžiai vyrai. 1973 J. Kusama grįžo į Japoniją. Nuo 1977 savo noru gyvena psichiatrinėje ligoninėje (šalia jos yra menininkės studija).
Kūryba
6 dešimtmečio pabaigoje J. Kusama pradėjo kurti paveikslų seriją Begalybės tinklai. Tai begalybės įspūdį sukeliantys abstraktūs didelio formato kūriniai, nutapyti daugybe smulkių pasikartojančių potėpių. 1962 J. Kusama pradėjo kurti savitas minkštas skulptūras. Vienas žymiausių šios serijos kūrinių – Tūkstančio valčių paroda (1963): valtis su irklu buvo padengti daugybe iš audinio pasiūtų ir prikimštų falo formos detalių, o patalpos sienos išklijuotos 1000 to paties objekto šilkografinių atvaizdų. Šis kūrinys padarė įtaką C. Oldenburgo ir A. Warholo kūrybai. 1966 J. Kusama, nors nebuvo kviesta, sudalyvavo Venecijos bienalėje, čia ji atliko performansą Narcizų sodas – paskleidė ant vejos 1500 veidrodinių rutulių (juos papildė 2 lentelės: Narcizų sodas, Kusama ir Parduodu tavo narcisizmą) ir, apsirengusi auksiniu kimono, juos pardavinėjo po 2 dolerius; bienalės organizatoriai menininkės performansą nutraukė. Instaliacija Narcizų sodas įvairiose šalyse eksponuota ir vėliau. Nuo 1968 J. Kusama rengė prieš Vietnamo karą nukreiptus hepeningus.
20 a. 7 dešimtmetyje menininkė pradėjo naudoti būdingą savo kūrybos elementą – veidrodžius (Begalybės kambarys. Švytinčios sielų šviesos 2017). Sukūrė avangardinį filmą Kusamos susinaikinimas (Kusamaʼs Self-Obliteration 1968), dizaino projektų, parašė knygų (tarp jų – autobiografiją Begalybės tinklas / Infinity Net 2003). Kūrybos būdingas bruožas – taškelių motyvas (skulptūrų ciklas Vidurnaktį žydinčios gėlės, nuo 2009). 1993 atstovavo Japonijai Venecijos bienalėje.
J. Kusama. Geltonas moliūgas Naošimoje (Kagavos prefektūra; plastikas, 1994)
J. Kusamos kuriamas menas, kuriame susipina abstraktusis ekspresionizmas, minimalizmas, popartas, feminizmas ir kita, Vakaruose iš naujo įvertintas po jos kūrybos retrospektyvinės parodos Niujorke 1989. Apie J. Kusamą sukurta dokumentinių filmų (Kusama: Begalybė / Kusama: Infinity, Lietuvoje rodytas pavadinimu Kusama, 2018, režisierė Heather Lenz). 2017 Tokijuje įkurtas J. Kusamos muziejus. Imperatoriškoji premija (2006).
J. Kusamos instaliacija Begalybės kambarys. Švytinčios sielų šviesos (2017)