Jajòjo kultūrà (Yayoi kultūra), neolito, eneolito ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi 3 a. pr. Kr.–3 a. po Kr. dabartinės Japonijos salose. Manoma, susiklostė iš vietinės džiomono kultūros ir ateivių iš Pietų Korėjos archeologinės kultūros. Pavadinta pagal Tokijo Jajojo gatvės, kurioje 1893 vykdyti kasinėjimai, vardą. Kultūrai būdinga Pietų Korėjos tradicijomis puošta keramika: tulpės formos vazos, puoštos geometriniais ornamentais. Jajojo kultūra skirstoma į 3 laikotarpius: ankstyvąjį (3–2 a. pr. Kr.), vidurinį (1 a. pr. Kr.–1 a. po Kr.) ir vėlyvąjį (2–3 a.).
Ankstyvuoju laikotarpiu žmonės gyveno pusiau žeminių tipo būstuose su balno ir kūgio formos stogais, naudojo keraminius indus, puoštus raižytais geometriniais ornamentais, akmeninius dirbinius, įvežtinius geležies ir žalvario įrankius. Pradėta auginti ryžius, austi audinius. Viduriniu laikotarpiu kapinynuose (mirusieji laidoti dvigubose molinėse urnose ir akmeninėse dėžėse) rasta šukinės ir lygiu paviršiumi su reljefine juosta keramikos, akmeninių ir žalvarinių dirbinių, veidrodžių, indų. Vėlyvuoju laikotarpiu buvo paplitusi ant žiedžiamojo rato apdailinta keramika, ritualiniai žalvariniai varpai, plačiaašmeniai kalavijai ir ilgakočiai kirviai. Pradėta gaminti geležinius dirbinius. Atsirado antžeminių būstų. Jajojo kultūra turėjo įtakos japonų tautos ir kultūros susiformavimui.
Jajojo kultūros vaza (1 a. pr. Kr.–1 a. po Kr.)