jakobnai (jacobins), Konstitùcijos bičiùlių draugijà (Société des amis de la Constitution), garsiausia Prancūzijos revoliucijos laikotarpio (1789–99) politinė grupė.
Susikūrė 1789 iš Versalyje veikusio Bretanės klubo, kuriame Generalinių luomų (vėliau vadinti Nacionaliniu susirinkimu) deputatai iš Bretanės susitikdavo su kitų Prancūzijos regionų atstovais aptarti bendrų veiksmų. 1789 10 klubas (kaip ir Nacionalinis susirinkimas) persikėlė į Paryžių, Šv. Honorato (prancūzų k. Saint Honoré) gatvę. Populiariai jis vadintas Jakobinų klubu – pagal pastato, kuriame rinkosi, savininkų dominikonų, paryžiečių vadintų jakobinais, nes iš pradžių vienuoliai buvo įsikūrę Šv. Jokūbo (prancūziškai Saint Jacques) gatvėje, pavadinimą. Klubą sudarė pirmininkas, renkamas kas mėnesį, 4 sekretoriai, iždininkas, komitetai rinkimams prižiūrėti ir susirašinėjimui tvarkyti bei klubo administracija. Klubo narys, veiksmais ar žodžiais nepritariantis konstitucijai ar esąs prieš žmogaus teises, turėjo būti šalinamas iš klubo (taisyklė, vėliau taikyta atsikratyti nuosaikiaisiais klubo nariais).
jakobinų antspaudas (1792, dailininkas nežinomas)
Pagal 7 straipsnį, klubas turėjo steigti panašias draugijas visoje Prancūzijoje ir palaikyti su jomis ryšius. 1790 07 Paryžiuje buvo 1200 klubo narių ir 152 klubai provincijoje. Jakobinų politinę jėgą sudarė glaudus klubų bendradarbiavimas ir palanki viešoji nuomonė, kurią pelnė talentingi jakobinų lyderiai. Iš pradžių jakobinai buvo už konstitucinę monarchiją, bet karaliui Liudvikui XVI 1791 pamėginus pabėgti iš šalies, tapo bet kokios karaliaus valdžios priešininkais; daugelis nuosaikių deputatų perėjo į kitus klubus (feljanų klubas). Jakobinų lyderiu tapo M. Robespierre’as.
1792–94 klubo jėga buvo didžiausia (1793 Prancūzijoje buvo apie 5000–8000 jakobinų klubų ir nominaliai apie 500 000 jų narių). Prancūzijos atstovaujamajame susirinkime – Nacionaliniame konvente (veikė 1792–95) svarstomi klausimai iš pradžių turėjo būti aptarti jakobinų klube. Turėdami lemiamą įtaką Visuomenės saugumo komitete (1792–95) jakobinai organizavo šalyje masinį terorą, nukreiptą prieš bet kokią opoziciją. Jakobinai paskatino karalių Liudviką XVI bausti mirtimi (1793 01), nušalino nuo valdžios nuosaikiuosius žirondistus. Per 1794 07 27 vadinamąjį Termidoro perversmą M. Robespierre’as buvo nuverstas, jakobinų klubas uždarytas, kai kurie jo nariai nubausti mirtimi. Termidorininkų vyriausybės priešininkai bandė jakobinų klubą atkurti, bet Nacionalinis konventas 1794 11 11 jį uždarė galutinai.