Frenkel Jakov (Яков Френкель, Jakovas Freñkelis) 1894 02 10Rostovas prie Dono 1952 01 23Leningrad, SSRS fizikas teoretikas.
Išsilavinimas ir veikla
1916 baigė Sankt Peterburgo universitetą. 1918–21 dėstė Simferopolio universitete. Nuo 1921 dirbo Sankt Peterburgo fizikos ir technikos institute, dar ir dėstė Politechnikos institute. 1941–44 dėstė Kazanės universitete. SSRS mokslų akademijos narys korespondentas (1929).
Mokslinė veikla
Svarbiausios tyrimų sritys: kietojo kūno fizika, branduolio fizika, skysčio fizika. Suformulavo elektrinio laidumo kvantinės teorijos pagrindines koncepcijas. Sukūrė atomų ir jonų judėjimo kristalo gardelėje teoriją, pradėjo vartoti kristalo gardelės defektų (Frenkelio defektų) sąvoką. Paaiškino feromagnetizmo prigimtį (sukūrė jo kvantmechaninę teoriją, grindžiamą elektronų pakaitine sąveika), pateikė feromagnetikų domeninės sandaros teoriją. Iškėlė eksitono idėją. Plėtojo skysčių tekėjimo teoriją. Atskirai nuo N. Bohro sukūrė lašelinį branduolio modelį, numatė savaiminį sunkiųjų branduolių dalijimąsi. Išplėtojo išsigimusių reliatyvistinių dujų teoriją.
Jakov Frenkel
Knygos
Veikalai: Elektrodinamika (1926), Statistinė mechanika (Statističeskaja mechanika 1933), Banginė mechanika (Volnovaja mechanika 2 d. 1932–34), Teorinės mechanikos, grindžiamos vektorine ir tenzorine analize, kursas (Kurs teoretičeskoj mechaniki na osnove vektornogo i tenzornogo analiza 1940), Kinetinė skysčių teorija (Kinetičeskaja teorija židkostej 1945).