Jamáikos istòrija
Ikikolonijiniai ir kolonijiniai laikai
Salą, kurioje gyveno aravakai, 1494 atrado K. Kolumbas. Jai prigijo Jamaikos pavadinimas (pakitęs aravakų kalbos žodis Xaymaca – Šaltinių sala). 16 a. Jamaiką kolonizavo ir iš čia tolesnę ekspansiją vykdė ispanai. 1655 ją užėmė anglai. Jie steigė cukranendrių plantacijas. Išnaikinus indėnus, dirbti plantacijose buvo vežami juodaodžiai vergai iš Afrikos – 17 a. Jamaika tapo vergų prekybos centru; 18 a. viduryje juodaodžiai sudarė 89 % salos gyventojų. Pabėgę vergai telkdavosi sunkiai prieinamose kalnų vietovėse; iš buvusių vergų ir jų palikuonių susiformavo maronų bendruomenės. Vergų sukilimai 18 a. pabaigoje–19 a. pirmoje pusėje pagreitino vergovės panaikinimą (1838). Vergovės panaikinimas ir nuo 19 a. pradžios konkurenciją kelianti cukraus gamyba iš cukrinių runkelių nusmukdė plantacijų ūkį; pablogėjusios gyvenimo sąlygos skatino juodaodžių sukilimus (vienas didžiausių – sukilimas Morant Bay).
britų pulkininkas Guthrie ir maronu vadas Cudjoe spaudžia vienas kitam rankas pasirašę 1738 taikos sutartį (nuspalvinta graviūra, 1803)
Saint Ann’s Bay pakrantė (1860, žurnalo Le Tour du Monde graviūra)
Jamaikos cukranendrių nurinkėjai (apie 1880)
Kingstonas (1836, žurnalo Pittoresque graviūra)
1866 Jamaika oficialiai tapo Didžiosios Britanijos kolonija. 20 a. pirmoje pusėje ieškodami darbo Jamaikos gyventojai kėlėsi į Jungtines Amerikos Valstijas, Kubą, Centrinės Amerikos šalis. Po Pirmojo pasaulinio karo padidėjo Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovių (ypač United Fruit Company) įtaka Jamaikos ūkiui ir politiniam gyvenimui. Dėl 1929–33 pasaulinės ekonominės krizės pablogėjo ūkio ir socialinė padėtis (sumažėjo eksportas, didėjo nedarbas), vyko streikai. 1938 Williamas Alexanderis Bustamante įkūrė pirmąją pramonės darbininkų profesinę sąjungą, Normanas Washingtonas Manley – pirmąją partiją – Liaudies nacionalinę partiją. 1944 Jamaikai suteikta savivalda, įvyko pirmieji rinkimai į Atstovų Rūmus. 1944 ir 1949 rinkimus laimėjo Jamaikos darbo partija (įkurta 1943), 1955 – Liaudies nacionalinė partija.
Po Antrojo pasaulinio karo paspartėjo ūkio plėtra. Nuo 6 dešimtmečio eksploatuojami dideli boksito telkiniai, plėtojama turizmo infrastruktūra; vykdyta agrarinė reforma. Dėl nedarbo emigruojama į Didžiąją Britaniją, Jungtines Amerikos Valstijas. 1958–62 Jamaika priklausė Vest Indijos federacijai (po 1961 referendumo išstojo). 1959 pirmoji iš Didžiosios Britanijos kolonijų Karibų jūroje gavo visišką autonomiją.
Nepriklausomybės laikotarpis
1962 08 06 paskelbta Jamaikos nepriklausomybė, šalis tapo Tautų Sandraugos nare. Jamaikos darbo partijos vyriausybė (1962–72) rėmė privatų verslą, palaikė glaudžius ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, bet nuo 1974 vykdė vadinamojo demokratinio socializmo politiką (vidaus politikos, žemės ūkio reformos, dalies pramonės įmonių nacionalizavimas, užsienio kapitalui priklausančių boksitų gavybos įmonių kontrolė), dėl to stiprėjo ryšiai su Kuba, bet sumažėjo užsienio investicijų. M. N. Manley (Liaudies nacionalinės partijos įkūrėjo N. W. Manley sūnus) vadovaujama vyriausybė (1972–80) atsisakė vykdyti Tarptautinio valiutos fondo nurodytas sąlygas, dėl to Jamaika neteko finansinės paramos, kilo ūkio suirutė.
1980 rinkimus laimėjo Jamaikos darbo partija, ministru pirmininku tapęs jos lyderis Edwardas Seaga apribojo išlaidas socialinėms reikmėms, vykdė ūkio liberalizavimo politiką; Jamaika gavo finansinę paramą. Tai trumpam pagerino padėtį, bet dėl 1988 uragano Gilbert padarinių ji vėl pablogėjo. 1989 rinkimus laimėjo Liaudies nacionalinė partija, vėl vyriausybės vadovu tapęs M. N. Manley tęsė E. Seagos vyriausybės politiką. 1992–2007 ir 2012–16 valdė Liaudies nacionalinės partijos (ministrai pirmininkai Percivalis Jamesas Pattersonas, Portia Simpson-Miller), 2007–12 – Jamaikos darbo partijos (ministras pirmininkas Bruceʼas Goldingas, Andrew Holnessas) vyriausybės. Jamaikos darbo partijai laimėjus 2016 ir 2020 parlamento rinkimus nuo 2016 šalies vyriausybei vėl vadovauja A. Holnessas.
uragano Gilbert Jamaikoje nuniokoti pastatai (1988 09 16)
Nuo 1962 Jungtinių Tautų narė. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 1995.
Jamaikos konstitucinė santvarka
Jamaikos partijos ir profesinės sąjungos