Jamáikos valiùtinis susitarmas, Tarptautiniam valiutos fondui priklausančių šalių susitarimas dėl naujos tarptautinės valiutų sistemos. Pasirašytas 1976 Kingstone (Jamaika), įsigaliojo 1978.
Jamaikos valiutų sistema pakeitė Bretton Woodso valiutų sistemą (Bretton Woodso susitarimas). Buvo atsisakyta aukso standarto, aukso oficialios kainos, reikalavimo nustatyti valiutų aukso turinį (kartu ir aukso paritetą) ir mokėti Tarptautinio valiutos fondo narių įnašus į fondo pagrindinį kapitalą auksu, dalis anksčiau įmokėto aukso sugrąžinta, dalis parduota laisvojoje rinkoje fondo kredito ištekliams padidinti, aukso rinka iš pagrindinės pinigų rinkos virto tam tikros rūšies prekių rinka. Vietoj buvusių fiksuotų, labai mažai svyravusių nacionalinių valiutų kursų (kurių pagrindą sudarė valiutos aukso turinys) įteisinti slankūs kursai. Valstybėms suteikta teisė pasirinkti savo valiutos kurso režimą – fiksuotą ar slankų. Pasirinkus fiksuotą valiutos kursą bet kada galima pereiti prie slankaus. Nacionalinė valiuta gali svyruoti nepriklausomai nuo kitų valiutų kursų, būti susieta su kita ar keliomis kitomis valiutomis, specialiosiomis skolinimosi teisėmis, bet tik ne su auksu. Pagrindine tarptautine atsiskaitomąja (valstybių negryniesiems atsiskaitymams) ir rezervine priemone įteisintos specialiosios skolinimosi teisės (jų kursas buvo susietas su 16, nuo 1981 – 5, nuo 1999 – 4 valiutų krepšeliu), tam tikromis sąlygomis jos gali būti pakeistos nacionaline valiuta.
Jamaikos valiutinis susitarimas išplėtė Tarptautinio valiutos fondo valdymo institucijų teises ir padidino fondo kapitalą.
2271