James Edward Meade

Meade James Edward (Džeimsas Edvardas Mdas) 1907 06 23Swanage (Dorseto grafystė) 1995 12 22Kembridžas (Didžioji Britanija), anglų ekonomistas. Daktaras (1931).

Išsilavinimas, darbinė ir politinė veikla

1930 baigė Oksfordo, 1931 – Kembridžo universitetą. 1931–1937 dėstė Oksfordo universiteto Hartfordo koledže, 1947–1957 Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje, 1957–1969 Kembridžo universitete; profesorius (1947). 1937–1940 Tautų Sąjungos ekonomistas, žurnalo World Economic Survey redaktorius. 1940–1945 Didžiosios Britanijos vyriausybės Ekonominio skyriaus patarėjas, 1945–1947 direktorius. 1969–1974 dirbo tiriamąjį darbą Kembridžo universitete. 1975–1977 vadovavo Tiesioginio apmokestinimo reformos komitetui. Vienas Didžiosios Britanijos socialdemokratų partijos įkūrėjų. Dirbo J. M. Keyneso vadovaujamoje ekonomistų grupėje, kuri parengė vadinamąjį Keyneso planą (pateiktas Bretton Woodso konferencijoje, Bretton Woodso susitarimas).

James Edward Meade

1964–1966 Karališkosios ekonominės draugijos prezidentas.

Mokslinė veikla

Sukūrė tarptautinės prekybos ir kapitalo tarptautinio judėjimo teoriją, paaiškinančią valstybės išlaidų, mokesčių ir palūkanų normų politikos įtaką prekybai ir prekybos politikos įtaką ekonominei gerovei. Vyriausybės svarbiausiu tikslu ekonomikos srityje laikė vidinio subalansuotumo (visiško užimtumo) ir išorinio subalansuotumo (mokėjimų balanso pusiausvyros) užtikrinimą, įrodė, kad šiam tikslui pasiekti reikia vienu metu naudoti ir fiskalinės, ir pinigų politikos priemones. Pasisakė už darbo ir kapitalo partnerystės politiką, suteikiant įmonių darbuotojams dalį jų akcijų. Analizavo infliacijos poveikį ekonominėms krizėms, sukūrė stagfliacijos (infliacijos ir ekonominės stagnacijos derinio vienu metu) teoriją.

Knygos

Svarbiausi veikalai: Ekonominės analizės ir politikos įvadas (An Introduction to Economic Analysis and Policy 1936), Tarptautinės ekonominės politikos teorija (The Theory of International Economic Policy 2 tomai 1951–1955), Muitų sąjungų teorija (The Theory of Customs Unions 1955), Infliacijos kontrolė (The Control of Inflation 1958), Neoklasikinė ekonominio augimo teorija (A Neo‑Classical Theory of Economic Growth 1961), Politinės ekonomijos pagrindai (Principles of Political Economy 4 tomai 1965–1976), Teisinga ekonomika (The Just Economy 1976), Stagfliacija (Stagflation 2 tomai 1982–1983).

Apdovanojimai

Nobelio ekonomikos premija (1977, su B. G. Ohlinu).