Stoddart James Fraser (Džeimsas Freizeris Stòdartas) 1942 05 24Edinburgas, škotų ir Jungtinių Amerikos Valstijų chemikas. Vienas supramolekulinės chemijos kūrėjų. Londono karališkosios draugijos (1990), Edinburgo karališkosios draugijos (2008), Amerikos menų ir mokslų akademijos (2012), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (2014) narys. Seras (2007). Dr. (1966).
Išsilavinimas ir veikla
1964 baigė Edinburgo universitetą. 1970–90 dėstė Sheffieldo universitete, dirbo mokslinį darbą bendrovės Imperial Chemical Industries laboratorijose, 1990–97 Birminghamo universiteto, 1997–2007 Kalifornijos universiteto profesorius, 2003–07 dar vadovavo Kalifornijos nanosistemų institutui, nuo 2008 dirba Šiaurės Vakarų universitete Čikagoje.
Mokslinė veikla
1991 atrado rotaksanus – dviejų dalių sudėtines molekules, kurių viena dalis (žiedas) gali judėti kitoje. Kad žiedas nenuslystų nuo grandinėlės, jos galuose yra specialios didelės atomų grupės. J. F. Stoddartas pademonstravo molekulinių mašinų sukūrimui svarbų reiškinį – transliacinę izomeriją, kuri parodė kad rotaksanų žiedas gali judėti išilgai grandinės, būdamas vienoje iš kelių stabilių padėčių. 1994 J. F. Stoddartas ir J.-P. Sauvageʼas nepriklausomai vienas nuo kito įrodė, kad šią izomeriją galima valdyti. Taip buvo sukurtos pirmosios molekulinės mašinos.
James Fraser Stoddart
Apdovanojimai
Nobelio chemijos premija (2016, su J.-P. Sauvageʼu ir B. L. Feringa).