Morsztyn Jan Andrzej (Janas Andžejus Mòrštynas) 1621 06 24Wiśnicz (prie Krokuvos) 1693 01 08Paryžius, lenkų poetas, vertėjas, diplomatas. Žymiausias baroko epochos, konceptizmo ir manierizmo lenkų literatūroje atstovas. 1638 studijavo Leideno universiteto Filosofijos ir laisvųjų menų fakultete. Nuo 1648 daug kartų rinktas į Seimą. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo IV Vazos pavedimu dalyvavo politinėje misijose. Buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvo didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero ir karalienės Marijos Liudvikos proprancūziškos politikos šalininkas; nuo 1653 karaliaus dvariškis, nuo 1656 – sekretorius. Nuo 1668 Lenkijos didysis iždininkas. 1678 priėmė Prancūzijos pilietybę; 1679 tapo Liudviko XIV sekretoriumi, davė priesaiką svetimtaučiui monarchui. Dar gyvendamas Lenkijoje vadovavo Prancūzijos šalininkams. Valdant Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jonui Sobieskiui atsidūrė opozicijoje, emigravo į Prancūziją ir gyveno grafo de Châteauvillaino vardu. Dauguma eilėraščių parašyti jaunystėje. Esant gyvam jo eilėraščiai buvo perrašinėjami ranka ir taip plito visuomenėje. Daugiausia kūrė ištobulintos formos meilės lyriką, sąmoningai žaidė žodžiu. Į eilėraščių rinkinį Liutnia (Lutnia, parašyta 1662, išspausdinta 1844) įtraukta apie 200 lyrinių eilėraščių. Išleistas meilės lyrikos ciklas Kanikula, arba Šuns žvaigždė (Kanikuła albo Psia Gwiazda, parašyta 1647, išspausdinta 1844). Į lenkų kalbą išvertė T. Tasso pastoralinę dramą Aminta. J. A. Morsztyno išversta klasicistinė P. Corneille’io tragikomedija Sidas (Le Cid), 1660 pastatyta Zamostėje ir 1662 Varšuvoje, laikoma klasicizmo pradžia Lenkijoje. Vertė Marcialio ir G. Marino eilėraščius.
3047