Długosz Jan (lot. Johannes Dlugossius Senior, Longinus; Janas Dlùgošas) 1415 12 01Brzeźnica (Radomsko apskr.) 1480 05 19Krokuva, lenkų istorikas, hagiografas, diplomatas.
Jan Długosz (aliejus, 18 a., dailininkas nežinomas)
1428–31 studijavo Krokuvos universitete. Nuo 1431 būsimojo kardinolo Z. Oleśnickio dvariškis, 1439–55 sekretorius. 1436 paskirtas Krokuvos kanauninku; 1440 įšventintas kunigu. 1435–78 dalyvavo įvairiose diplomatinėse misijose bei derybose su Roma, Vokiečių ordinu, Čekija, Vengrija. Nuo 1467 Kazimiero Jogailaičio sūnų auklėtojas. 1479 karaliaus nominuotas Lvovo arkivyskupu (mirė nesulaukęs popiežiaus patvirtinimo).
Svarbiausias veikalas – Lenkijos kronika (istorija) iki 1480 (Garbingos Lenkijos karalystės metraščiai arba kronikos / Annales seu cronicae incliti Regni Poloniae 1455–80, pradėta leisti 1615; visas leidimas 1873–78, lenkiškas vertimas 1867–69; naujas kritiškas leidimas pradėtas 1964, jo lenkiškas vertimas – 1961; lietuviški fragmentai 1955, 1996), kurioje gausiai panaudojo daugelį istorijos šaltinių (lenkų kronikas, lietuvių, Rusios, čekų, vengrų, kryžiuočių ir kitų metraščių bei kronikų įvairius dokumentus), amžininkų liudijimų. Spėjama, kad J. Długoszas žinių surinko ir iš Krokuvoje studijuojančių lietuvių, Lietuvoje gyvenusių Kazimiero Jogailaičio dvariškių. Medžiaga išdėstyta išlikusių Livijaus dekadų pavyzdžiu. Nors yra chronologijos, genealogijos, toponimikos ir kitų netikslumų, politinių aktualijų sukeltų nuostatų, šis veikalas – vienas svarbiausių ir nuosekliausių Lietuvos istorijos šaltinių (ypač nuo 1382). Pirmoji žinia apie lietuvius datuojama 1205. J. Długoszas vienas pirmųjų išdėstė romėniškąją lietuvių kilmės teoriją (lietuvių kilmės teorijos), smulkiai aprašė Vytauto Didžiojo ir Jogailos nesutarimus, 1387 (Aukštaičių) ir 1413–17 (Žemaičių) krikštą, Žalgirio mūšį. Greta objektyvių (kitais šaltiniais patvirtintų) žinių, Kronikoje yra tendencingų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politikos vertinimų (spėjama, daugiausia dėl globėjo Z. Oleśnickio įtakos). Kronika padarė poveikį daugeliui Vidurio rytų Europos vidurinių amžių istoriografų.
J. Długoszas sukaupė vertingų (dažnai nepasiekusių dabartinių laikų) dokumentų nuorašų rinkinius: apie Lenkijos ir Vokiečių ordino santykius 1339–1422 (Lites ac res gestae inter Polonos Ordinemque Cruciferorum 1440–80, išleistas 1855–56, priedai 1880; 3 tomai 1890–1935), Žalgirio mūšyje paimtų kryžiuočių vėliavų aprašymus (Banderia Prutenorum), Lenkijos herbų aprašus ir atvaizdus (Insignia seu clenodia incliti Regni Poloniae 1458–80, išleistas 1851, 1885, 1931), Krokuvos vyskupijos beneficinių aktų knygą (Liber beneficiorum dioecesis Cracoviensis 1470–80, išleista 1863–64). Parengė Šv. Stanislovo (išleista 1511), Šv. Kunigundos (Kingos, išleista 1887), Krokuvos, Plocko, Poznanės vyskupų bei Gniezno arkivyskupų, kardinolo Z. Oleśnickio ir kitų gyvenimų aprašymus (išleista 1887).
-Jan Długosz; -Janas Dlugošas
R: Joannis Długosz Senioris… Opera omnia 14 t. Cracoviae 1867–87. L: M. Bobrzyński, S. Smolka Jan Długosz, jego życie i stanowisko w piśmiennictwie Kraków 1893; J. Dąbrowski Dawne dziejopisarstwo polskie (do roku 1480) Wrocław–Warszawa–Kraków 1964; Dlugossiana: Studia historyczne w pięcsetlecie śmierci Jana Długosza Kraków 1980.