Jan Feliks Piwarski

Piwarski Jan Feliks (Janas Feliksas Pivárskis) 1794 11 20Włostowice (Liublino vaivadija) 1859 12 17Varšuva, lenkų tapytojas, grafikas, pedagogas. Nuo 1816 Varšuvoje dirbo Teisingumo komisijos kancleriu, nuo 1818 Varšuvos universiteto bibliotekoje (sekretorius ir piešimo kabineto saugotojas). 1819–1820 Vienoje dirbo Imperatoriškajame piešimo kabinete, mokėsi grafikos technikų. 1820–1830 leidyklos Monumenta Regnum Poloniae Cracoviensis sekretorius ir vadovas. 1821–1822 laikraščio Gazeta literacka publikavo straipsnių (tarp jų – pirmąją Lenkijoje europietiškosios grafikos istorijos apybraižą ir universiteto piešinių kolekcijos aprašą). Nuo 1825 Berlyne ir Dresdene gilino muziejininkystės žinias. 1826–1832 dėstė piešimo mokyklose Varšuvoje. 1844–1848 Varšuvos dailės mokyklos profesorius. Pirmojo Lenkijoje dailės vadovėlio Piešinių pavyzdžiai ir mokslas (Wzory i nauka rysunków 1841) autorius. Vario raižinio, oforto ir akvatintos technika išraižė menininkų, Lenkijos valdovų portretų ciklą, autoportretų. Sukūrė miestiečių ir valstiečių portretų, buitinių scenų, architektūros paminklų piešinių kreidelėmis, pieštuku, tušu, sepija, sangvinu, akvarele. Meniškumu išsiskiria kūriniai litografijos ir cinkografijos technika; būdinga tapybiškumas, subtilumas (Dvylikos Varšuvos vaizdų cinkografiniuose piešiniuose albumas 1841). Aliejumi nutapė sentimentalių Lenkijos kaimo ir mažų miestelių peizažų (Vasariškas peizažas 1850, Miestietiškas peizažas 1853), buitinių kompozicijų (Smuklėje, apie 1841, Smuklė „Paskutinis grošas“, apie 1845). Mokiniai – W. Gersonas, J. Szermentowskis.