Kasprowicz Jan (Janas Kaspròvičius) 1860 12 12Szymborze (Kujavijos Pamario vaivadija) 1926 08 01Harenda (prie Zakopanės), lenkų rašytojas. Vienas žymiausių lenkų neoromantizmo atstovų. Dr. (1904). Leipcigo ir Vroclavo (1884–87) universitetuose studijavo literatūrą. 1889–1900 Lvove dirbo laikraščių Kurier Lwowski, 1902–06 Słowo Polskie redakcijose. Nuo 1909 Lvovo universiteto Visuotinės literatūros katedros vedėjas, 1921–22 šio universiteto rektorius. Ankstyvojoje kūryboje žymu anglų ir vokiečių romantikų (poema Giordano Bruno 1884), natūralizmo idėjų įtaka (poezijos rinkinys Iš kaimiško dirvono / Z chłopskiego zagonu 1891), dažni Biblijos motyvai (poezijos rinkiniai Eilėraščiai / Poezje 1888, Anima lachrymans ir kita nauja poezija / Anima lachrymans i inne nowe poezje 1894, poema Kristus / Chrystus 1890). Apie 1891 įsitraukė į Jaunosios Lenkijos moderniosios literatūros kūrėjų grupuotę, skelbė simbolizmo, eschatologizmo ir heroizmo idėjų paveiktus eilėraščius ir poemas (rinkiniai Erškėtrožės krūmas / Krzak dzikej róży 1898, Žūstančiam pasauliui / Ginącemu światu, Salve Regina, abu 1902, Baladė apie saulėgrąžą / Ballada o słoneczniku 1908, Vargingųjų knyga / Księga ubogich 1916, Mano pasaulis / Mój świat 1926); būdinga lakoniškas stilius, polinkis į primityvizmo stilizaciją. Parašė dramų (Pasaulis baigiasi! / Świat się kończy! 1891, Herodiados puota / Uczta Herodiady 1905), literatūros kritikos.
778