Łaski Jan (Janas Lãskis) 1456Łask (Lodzės vaivadija) 1531 05 19Kalisz, Lenkijos valstybės ir Bažnyčios veikėjas. Iš vidutinių bajorų. 1471 ar 1473 įšventintas kunigu. Nebuvo labai išsimokslinęs (mokėsi privačiai), bet gabus, užėmė aukštas pareigas: 1487 tapo Gniezno, 1492 – Poznanės, 1497 – Krokuvos kanauninku, 1494 – Włocławeko dekanu. Su diplomatiniais pavedimais lankėsi Lietuvoje (1482 ir 1502), Romoje (1494 ir 1500), Flandrijoje (1497). Nuo 1501 Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro sekretorius, 1503–10 Lenkijos didysis kancleris. Darė valdovo politikai didelę įtaką. Siekė centralizuoti valstybę, bajorų remiamas stiprinti karaliaus valdžią ir riboti didikų įtaką. Lenkijos Seimo Radome nutarimo Nihil novi (1505, Radomo konstitucija) iniciatorius, parengė pirmajį Lenkijos įstatymų rinkinį (Commune inclyti Poloniae regni privilegium, constitutionum et indultum publicitus… 1506, vadinamasis Łaskio statutas). Habsburgų priešininkas; siekė labiau pajungti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Lenkijos karaliaus valdžiai. 1506 sostą užėmus Žygimantui Senajam J. Łaskio įtaka sumenko. Nuo 1508 Gniezno arkivyskupo koadjutorius, nuo 1510 arkivyskupas, Lenkijos primas. Atsisakė kanclerio pareigų, bet ir toliau vykdė dipl. pavedimus. 1513–15 dalyvavo Laterano V susirinkime (1512–17). 1518 Kazimiero kanonizavimo reikalais lankėsi Lietuvoje, nepaisydamas vyskupo A. Radvilos prieštaravimų bandė vizituoti Vilniaus vyskupiją. Prūsijos prijungimo prie Lenkijos šalininkas, 1525 priešinosi Vokiečių ordino sekuliarizavimui. Ryžtingai kovojo su protestantizmu ir stačiatikybe, bet dėl Habsburgų intrigų į gyvenimo pabaigą popiežiaus Klemenso VII apkaltintas parama kitatikiams. Subūrė aplink save daug mokslininkų, menininkų, susirašinėjo su Erazmu Roterdamiečiu. Meno mecenatas, bažnyčių fundatorius.
L: Z. Kaczmarczyk O kanclerzu Janie Łaskim Warszawa 1955.