Jan Matejko
Matejko Jan (Janas Mateikà) 1838 06 24Krokuva 1893 11 01Krokuva, lenkų tapytojas. Krokuvos mokslų akademijos (1872), Paryžiaus (1874), Berlyno (1874), Urbino (1878), Vienos (1889) dailės akademijų narys. 1851–58 mokėsi Krokuvos dailės mokykloje (mokytojas W. K. Stattleris), studijavo Miuncheno (1857–58), Vienos (1860) dailės akademijose. Krokuvos mokslo draugijos narys (nuo 1864), 1873–93 Krokuvos dailės mokyklos direktorius. Daug keliavo po Lenkiją, lankėsi Paryžiuje (parodose eksponuoti J. Matejkos kūriniai), Vienoje, Budapešte, Prahoje, Stambule, Italijos miestuose.
J. Matejkos stiliui turėjo įtakos Belgijos tapytojų, K. T. von Piloty, P. Delaroche’o kūryba. Tapė daugiausia istorinio žanro (vyrauja Lenkijos ir Lietuvos istoriniai įvykiai) paveikslus su svarbia idėjine potekste, siekdamas jais žadinti tautinę savimonę. Itin didelio formato paveiksluose vaizdavo karalių, didikų gyvenimo siužetus, kūrė žymiausių amžininkų portretus; kūriniuose svarbu detalės (J. Matejko tyrinėjo istorinę aprangą, bižuteriją, ginklus, senų monetų rinkinius, paveikslus, skulptūras). Pirmuosiuose paveiksluose ryšku kritinis požiūris į istoriją (Juokdarys, vaizduojantis dantų skausmą 1856), vėliau stengtasi atskleisti didingą tautos praeitį (Caras Šuiskis priešais Zigmantą III 1853), vaizduoti politinius įvykius (Skargos pamokslas 1864, Reitanas 1866).
J. Matejko. Karalienės Bonos juokdarys praradus Smolenską (aliejus, 1862, Varšuvos nacionalinis muziejus)
J. Matejko. Žalgirio mūšis (aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus)
Nutapė istorinių kompozicijų ir batalinės tematikos paveikslų (Liublino unija 1869, Steponas Batoras prie Pskovo 1872, Žalgirio mūšis 1878, Kosciuška prie Racławicų 1888), intymių psichologinių reprezentacinių portretų (Žmona vestuvine suknele, A. Potockis, abu 1879, Autoportretas 1892), piešinių ir eskizų ciklų (Lenkų karalių ir kunigaikščių galerija / Poczet królów i książąt polskich 1890–92), sudarė albumų (Drabužiai Lenkijoje / Ubiory w Polsce 1860), nutapė freskų (Švč. Mergelės Marijos bažnyčios Krokuvoje, 1889–91). Rūpinosi Lenkijos kultūros paminklų apsauga. Mokiniai: J. Malczewskis, J. Mehofferis.
2271
J. Matejko. Karalienės Bonos juokdarys praradus Smolenską (fragmentas; aliejus, 1862, Varšuvos nacionalinis muziejus)