Jan Safarewicz

Safarewicz Jan (Janas Safarèvičius) 1904 02 09Daugpilis 1992 04 09Krokuva, lenkų kalbininkas. Lenkų mokslų akademijos narys (1945). 1927 baigė Vilniaus universitetą, 1927–30 tobulinosi Paryžiaus universitete. 1930–35 dėstė Vilniaus universitete, vėliau dirbo Jogailos universitete Krokuvoje (dėstė ir lietuvių kalbą), 1954–56, 1963–64 Filologijos fakulteto dekanas; profesorius (1937). 1958–61, 1966–68 Lenkijos kalbotyros asociacijos prezidentas. Tęstinių leidinių Język Polski (1969–81), Acta Baltico‑Slavica (1976–89) redaktorius. Vienas žymiausių lenkų klasikinės filologijos specialistų, domėjosi indoeuropeistika, slavistika, polonistika. Tyrė lietuvių kalbos veiksmažodžio veikslus, onomastiką, baltų, slavų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykius. J. Safarewiczius pirmasis M. Mažvydo eiliuotoje Katekizmo (1547) prakalboje, knygoje Forma chrikštima (1559) 1938 surado ir paskelbė akrostichus. Parašė straipsnių apie baltų ir slavų kalbų fonetiką, morfologiją, žodžių darybą, lietuvių eilėdaros raidą ir jos santykį su lenkų eilėdara. Svarbiausi veikalai: Lotynų kalbos rotacizmai (Le Rhotacisme latin 1932), Lotynų kalbos fonetikos ir metrikos studijos (Études de phonétique et de métrique latines 1936), Graikų kalbos vadovėlis (Elementy języka greckiego 1947), Lotynų kalbos istorinė gramatika. Sintaksė (Gramatyka historyczna języka łacińskiego. Składnia 1950), Lotynų kalbos istorinės gramatikos metmenys. Istorinė fonetika ir fleksija (Zarys gramatyki historycznej języka łacińskiego. Fonetyka historyczna i fleksja 1953), Kalbotyros studijos (Studia językoznawcze 1967), Lotynų kalbos istorijos metmenys (Zarys historii języka łacińskiego 1986).