Jan van Eyck

J. van Eyck. Giovanni Arnolfini ir Giovannos Cenami jungtuvės (aliejus, 1434, Nacionalinė galerija Londone)

van Eyck Jan (Janas van Ekas) tarp 1390 ir 1395Maaseik (prie Maastrichto) 1441 07 09Briugė, Nyderlandų tapytojas. Vienas 15 a. Nyderlandų realistinės tapybos pradininkų. Mokėsi pas brolį tapytoją H. van Eycką. Nuo 1425 Burgundijos hercogo Pilypo III Gerojo dailininkas. 1426 lankėsi Ispanijoje, 1428 – Portugalijoje. Nuo 1432 kūrė Briugėje. Baigė tapyti brolio H. van Eycko pradėtą vadinamąjį Gento altorių (1432) su Adomo ir Ievos, angelų figūromis, užsakovų portretais, peizažais. Sukūrė religinių kompozicijų (triptikas Madona bažnyčioje, apie 1430, Kanclerio Rolino Madona 1436, Madona prie fontano 1439), portretų (kardinolo Albergati, 1431, jaunuolio, 1432, vyro su raudonu turbanu, 1433, žmonos Marguerite’os, 1439), grupinių portretų (Giovanni Arnolfini ir Giovannos Cenami jungtuvės 1434), miniatiūrų.

J. van Eycko kūrybai įtakos turėjo nežinomas 15 a. Boucicaut meistras, R. Campinas, broliai P., H. ir J. Limbourgai. J. van Eycko kūriniuose gotikinės tapybos bruožai susipynę su realistine vaizduosena. Kompozicija statiška, piešinys preciziškas, detalės tobulos; svarbi (ypač portretuose) veido išraiška. Paveiksluose perteikti natūros erdviniai efektai. Su broliu H. van Eycku ištobulino aliejinės tapybos techniką: spalvos pigmentus maišė su sėmenų aliejumi. Paveikslams būdingi lygūs, tarsi emaliu padengti paviršiai. Tapydamas ant šviesaus grunto skaidriomis spalvomis, smulkiu persišviečiančiu potėpiu išgaudavo spalvų spindesį. J. van Eyckas pirmasis iš Nyderlandų tapytojų pasirašinėjo savo paveikslus (Johannes de Eyck).

J. van Eyck. Luccos Madona (aliejus, apie 1437, Städelio meno institutas Frankfurte prie Maino)

2271