Jãnas (Janus), romėnų laiko, pradžios ir pabaigos dievas. Globoja žmogaus gyvenimo pradžią, prižiūri įėjimus ir išėjimus, visas duris. Horacijaus satyrose minima, jog kaip laiko pradžios dievas žynių buvo kviečiamas kiekvieną rytą Pater Matutinus vardu, nes rytais jis atidaro, o vakarais uždaro Olimpo vartus. Servijus Marijus Honoratas Vergilijaus Eneidos komentaruose apibūdina kaip pirmojo metų mėnesio ir pirmosios kiekvieno mėnesio dienos dievą; svarbiausia šventė – pirmoji metų diena (lotyniškai Calendae Januariae). Iki šių dienų išliko Janui skirto mėnesio (lotyniškai Januarius, atitinka lietuvių sausį) pavadinimas; nuo 1 a. prieš Kristų Janui skirtos šventės susiliejo su Naujųjų metų švente. Šią dieną buvo vengiama bartis, rėkauti, kad Janas neatsiųstų blogų metų, pirmą naujų metų dieną konsulai pradėdavo eiti pareigas.
Nuo seniausių laikų garbintas italikų. Kreipiantis į dievus, Jano vardas buvo ištariamas pirmiausia, jis laikytas pirmuoju Lacijaus karaliumi, išmokiusiu žmones dirbti žemę, statyti laivus. Taip pat laikytas sutarčių globėju. Livijaus istoriniame veikale Nuo Romos įkūrimo (Ab urbe condita) rašoma, kad Janas kaip pradžios dievas (gera pradžia lemia laimingą pabaigą) ypač garbintas pradedant karą: Romos forume karaliaus Numos Pompilijaus laikais buvo pastatyta dviguba arka ant kolonų. Horacijaus Odėse (Carmina) ji vadinama janu. Vergilijaus Eneidoje (12 knygų, parašyta 29–19 prieš Kristų, lietuvių kalba 1967, 1989) rašoma, kad nusprendus pradėti karą, konsulas atrakindavo šios arkos vartus, o taikos metu jie būdavo užrakinti.
Vėlesniais laikais Janas ėmė reikšti pasaulį, pirmykštį chaosą, iš kurio atsirado tvarkingas kosmosas. Ovidijaus Švenčių kalendoriuje (Fasti) rašoma, kad Janas iš pradžių buvęs beformis apskritimas, vėliau virto dievu ir ėmė sukti pasaulio ašį.
Liaudyje Jano, kaip ir kitų senųjų kosminių dievų, kultas nebuvo paplitęs.
Jano statulos buvo statomos prie įėjimų ir durų. Janas vaizduojamas su dviem veidais: senu, žiūrinčiu į praeitį, ir jaunu, žiūrinčiu į ateitį. Ankstyvuosiuose jo atvaizduose abu veidai su barzda, vėliau – be barzdos, tačiau vienas veidas jaunas, kitas – senas. Ant dešinės rankos pirštų pažymėta CCC, ant kairės – LXV; ženkas reiškia 365 metų dienas.
Atributai – raktai ir skeptras.