Jangdz (Yangzi Jiang, Chang Jiang), Čang Dziángas, Čangdziang, Čangdziángas, Mėlynóji ùpė, upė Kinijoje; ilgiausia Eurazijoje. Ilgis 6380 km (kitais duomenimis, 5800 km), baseino plotas 1,8 mln. km2.
Prasideda Tibeto kalnyno Tanggulos kalnagūbryje, apie 5500 m aukštyje. Aukštupyje Jangdzė vadinama Moron Us He, Dži Čiu, toliau – Tongtianhe, Dzinšadziangu. Aukštupyje iki Ibino miesto teka giliu slėniu per Tibeto kalnyną, Sino Tibeto kalnus ir Junnano–Guidžou kalnyno šiaurės vakarinį pakraštį. Vidurupyje kerta Sičuano įdubą; vagos plotis 400–600 metrų. Tarp Vansiano ir Ičango miestų Jangdzė pralaužtiniu slėniu kerta Ušano kalnus; šis slėnio ruožas vadinamas Trijų tarpeklių slėniu. Žemupyje teka per aliuvinę lygumą; vaga plati (1,5–2,0 km, kai kur iki 4,0 km), vingiuota, daug šakų, pratakų, seklumų, salų, slėnyje daug ežerų (Dongtinghu, Pojanghu, Pohu, Taihu). Įteka į Rytų Kinijos jūrą, sudarydama apie 80 000 km2 ploto deltą (prasideda apie 350 km nuo jūros). 80 km nuo žiočių vaga šakojasi į 2 estuarijas; tarp jų yra Čongmingo sala. Prie Džendziango miesto Jangdzę kerta Didysis Kinijos kanalas, kuris jungia ją su Huanghe ir kitomis upėmis. Didžiausi intakai: Jalongdziangas, Mindziangas, Dzialingdziangas, Hanšui (kairieji), Udziangas, Hongha, Siangdziangas, Gandziangas (dešinieji).
Jangdzė ties Čaotianmeno tiltu (ilgis 1741 m, vienas ilgiausių arkinių tiltų pasaulyje, atidarytas 2009 Čongčinge)
Upė maitinama musoninių kritulių ir kalnų sniego bei ledo tirpsmo vandens. Vandeningiausia liepą–rugpjūtį, sekliausia sausį–kovą. Vidutinis debitas netoli žiočių apie 32 000 m3/s, vidurupyje, ties Ičangu, – vidutinis 14 500 m3/s, minimalus 3300 m3/s, vidutinis daugiametis debitas per potvynius 90 000 m3/s, maksimalus katastrofinis (1987) 110 000 m3/s. Vandens lygio svyravimo amplitudė 10–15 metrų. 1998 po ilgai trukusių liūčių vandens lygis pakilo 37 m, vanduo apsėmė 21 000 km2 teritorijos, apie 2000 žmonių žuvo, 14 mln. – prarado namus. Upė plukdo apie 520 mln. t nešmenų per metus.
Žemupio vagą iš abiejų pusių juosia pylimai. Jangdzės vanduo naudojamas drėkinimui, tiekiamas pramonei. Prie Trijų tarpeklių slėnio (netoli Ičango) yra Gedžou Ba hidroenergetikos įrenginių kompleksas (pastatytas 1980): 2560 m ilgio užtvanka, 2 hidroelektrinės (960 MW ir 1760 MW galios). Aukščiau Gedžou Ba (už Trijų tarpeklių slėnio) Sansios (Trijų tarpeklių) užtvanka ir hidroelektrinė (pastatyta 2012, 22 GW galios; viena didžiausių pasaulyje). Jangdzė laivuojama iki Ibino (2800 km nuo žiočių), jūrų laivai plaukia iki Uhano (apie 1000 kilometrų).
Didžiausi uostai: Čongčingas, Uhanas, Nandzingas, prie žiočių – Šanchajus; kiti miestai prie Jangdzės: Uhu, Huangši, Hanjangas, Ančingas.
Jangdzėje veisiasi labai reti ir nykstantys Kinijos ežeriniai delfinai; jų apsauga rūpinasi Pasaulio gamtos fondas.
-Moron Us He; -Dži Čiu; -Tongtianhe; -Dzinšadziang; -Trijų tarpeklių slėnis