Jangšão kultūrà (Yang Shao kultūra), neolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi 5000–3000 pr. Kr. dabartinėje Šiaurės Kinijoje – prie Huanghės upės vidurupio ir aukštupio (Henano, Šansi ir Šaansi provincijos). Pavadinta pagal švedų geologo ir archeologo J. G. Anderssono 1921 Jangšao gyvenvietėje surastą tapytą keramiką; šią kultūrą jis datavo 3000–1500 pr. Kr. ir priskyrė Pietvakarių Azijos archeologinėms kultūroms.
Jangšao kultūros gyvenvietės kurtos apie aikštę, jos pakraščiuose statyti visuomeninės paskirties pastatai, už jų – maži gyvenamieji namai ir keramikos dirbtuvės; prie gyvenviečių būdavo įrengiamos kapinės. Jangšao kultūros žmonės gyveno apskrituose arba kampuotuose namuose su molinėmis sienomis ir mediniais stulpais paremtomis lubomis. Namo viduryje būdavo įrengiamas židinys. Gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Naudojo iš gludinto akmens darytus įrankius. Šiai kultūrai būdinga daugiaspalvė tapyta keramika (dažniausiai lipdyti puodai, vazos ir urnos), puošta spiralės ornamentu ar giliais įspaudais.
Jangšao kultūros keramika (2300 pr. Kr.)