Janina Didžiapetrienė

Ddžiapetrienė Janina, Petrauskáitė 1938 08 21Maskoliškės (Žaslių vlsč.), Lietuvos gydytoja onkologė. Dr. (biomed. m.; med. m. kand., 1974).

Išsilavinimas ir profesinė veikla

1963 baigė Vilniaus universitetą. 1963–67 dėstė Vilniaus medicinos mokykloje. Nuo 1967 dirbo Nacionaliniame vėžio institute (1957–90 Lietuvos onkologijos mokslinio tyrimo institutas, 1990–2002 Lietuvos onkologijos centras, 2002–2014 Onkologijos institutas), 1983–94 Eksperimentinės terapijos skyriaus vedėja, 2000–01 Navikų epidemiologijos ir profilaktikos klinikos vadovė, 2003–06 direktoriaus pavaduotoja, nuo 2016 mokslininkė emeritė. Nuo 2007 dirbo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikoje; profesorė (2007). 1999 stažavo Madisono universiteto Onkologijos centre Viskonsine, 2005 – Nacionaliniame vėžio institute Bethesdoje. Mokslinio darbo pagrindinės kryptys – eksperimentinė navikų terapija, vėžio profilaktika. Paskelbė apie 400 mokslinių straipsnių.

Janina Didžiapetrienė

Knygos

3 monografijų, 2 vadovėlių ir 4 mokomųjų knygų viena autorių. Svarbiausi veikalai: Antioksidantai onkologijoje. Nauda ir vartojimo rizika (su kitais, 2004), Vėžio profilaktika (su Saule Uleckiene ir L. L. Griciūte, 2008), Eksperimentiniai onkologijos modeliai (su Saule Uleckiene, 2008). Knygos: Onkologų mokslininkų kartos, asmenybės, jų darbai (2019), Onkologų darbai: mokytojai ir mokiniai (su Giedre Smailyte, 2024).

Apdovanojimai

T. Maimano premija (1993). Lietuvos mokslo premija (2002, su kitais). Gedimino ordino Riterio kryžius (2024).