Rainis Jānis (Janis Ráinis), tikr. Jānis Pliekšāns 1865 09 11Varslavānos (dabar Dunavos vlsč., Jėkabpilio rj.) 1929 09 12Jūrmala (palaidotas Rygoje), latvių rašytojas, visuomenės veikėjas.
Jānis Rainis
1884–88 studijavo teisę Sankt Peterburgo universitete, klausėsi profesoriaus E. Volterio paskaitų apie lietuvių ir latvių kalbas ir etnografiją. Buvo pramokęs lietuvių kalbos. 1889–91 dirbo Vilniaus apygardos teismo sekretoriumi. 1891–95 redagavo visuomeninį politinį organizacijos Naujoji srovė laikraštį Dienas Lapa Rygoje, jame skelbė socialdemokratines idėjas. 1897 dirbo advokatu Panevėžyje, dalyvavo socialdemokratų partijos veikloje. 1897 už politinę agitaciją suimtas, ištremtas į Pskovą, 1899 – į Viatkos guberniją. 1903 grįžo į Latviją, buvo aktyvus 1905 revoliucijos įvykių dalyvis, mitingų organizatorius. Žandarų persekiojamas 1905 lapkričio mėnesį emigravo į Šveicariją. 1920 grįžęs į Latviją buvo išrinktas Steigiamojo Susirinkimo atstovu. Nuo 1920 Latvijos socialdemokratų darbininkų partijos centro komiteto narys, I ir III Seimuose vadovavo socialdemokratų frakcijai. 1920 Dailės teatro steigėjas ir direktorius, 1921–25 Latvijos nacionalilnio teatro direktorius. 1926–28 švietimo ministras.
Poezija
J. Rainis pirmuosius eilėraščius išspausdino 1895. Tremtyje parašytų eilėraščių rinkinys Tolimieji mėlynojo vakaro atgarsiai (Tāla noskaņas zilā vakarā 1903) atsispindi gimtojo krašto nostalgija; būdinga romantiniai simboliai ir alegorijos, asmenybės konflikto su miesčioniška aplinka motyvai. Poezijos rinkiniuose Vėtros sėja (Vētras sēja 1905), Nauja jėga (Jaunais spēks 1907), Tylioji knyga (Klusā grāmata 1909), Tie, kurie neužmiršta (Tie, kas neaizmirst 1911), poemoje Ave, sol! (1910, lietuvių kalba 1971) šlovinama laisvė, kovotojų žygiai, sielvartaujama dėl kritusių kovoje. Filosofinės lyrikos rinkinyje Galas ir pradžia (Gals un sākums 1912) apmąstoma etinės vertybės, pasaulio pažinumas. Poezijos rinkiniu Sveika, laisva Latvija! (Sveika, brīvā Latvija! 1919) sveikino nepriklausomos Latvijos valstybės sukūrimą. Vėlesnėje lyrikoje (rinkiniai Penki Dagdos eskizų sąsiuviniai / Dagdas piecās skiču burtnīcās 1920–25) vyrauja dramatiški asmeniniai išgyvenimai, vienatvės nuotaikos. Poezijai būdinga individuali ištobulinta forma, moderni poetinė kalba, filosofinis turinys.
Dramos
J. Rainis savo kūrybines ir visuomenines idėjas talentingiausiai išreiškė dramos veikaluose, kurių siužetai daugiausia paimti iš latvių liaudies kūrybos. Tautosakinėse dramose Aukso žirgas (Zelta zirgs, pastatyta 1909, išleista 1910, lietuvių kalba 1925, 1964), Pūsk, vėjeli! (Pūt, vējiņi!, išleista ir pastatyta 1913, lietuvių kalba pastatyta 1935, išleista 1938, kino filmas 1973, režisierius Gunāras Piesis), Grojau, šokau (Spēlēju, dancoju 1919, pastatyta 1921), Varnelis (Krauklītis 1920, pastatyta 1921) poetizuojama paprastų žmonių gerieji charakterio bruožai, vaizduojama gėrio ir blogio, gyvybės ir mirties konfliktai; jose gausu tautinės romantikos ir liaudiškos filosofijos. Tragedijose Juozapas ir jo broliai (Jāzaps un viņa brāļi 1919, pastatyta 1920) ir Ilja Mūromietis (1922, pastatyta 1928) atsispindi vienišų herojų likimas, gvildenamos naujos moralės problemos. Tragedijoje Indulis ir Arija (Indulis un Ārija 1911, pastatyta 1912), draminėje poemoje Dauguva (1919) panaudoti Lietuvos istorijos motyvai. Dar parašė dramą Ugnis ir naktis (Uguns un nakts, parašyta 1905, išleista 1907, pastatyta 1911).
J. Rainio lyrika ir dramaturgija turėjo daug įtakos latvių literatūros raidai.
Kūryba vaikams, vertimai
Parašė reikšmingų poezijos kūrinių vaikams (rinkiniai Aukso sietelis / Zelta sietiņš 1920, lietuvių kalba 1967, Gėlių langelis / Puķu lodziņš, Vasaros princužėliai ir princesėlės / Vasaras princīši un princītes, abu 1924; antrame rinkinyje yra lietuvių tautosakos ir vaikų literatūros motyvų, Paukštelis ant šakos / Putniņš un zara 1925). Į latvių kalbą išvertė J. W. Goethe’s Faustą, lietuvių liaudies dainų, populiarino lietuvių literatūrą latvių spaudoje. Lietuvių kalba išleista J. Rainio lyrikos rinktinė (Lyrika 1975), vertimų į lietuvių kalbą paskelbta Pasaulinės literatūros bibliotekos serijoje (knyga J. Rainis Poezija. Dramos 1998).
J. Rainio eilėraščių rinktinės lietuvių kalba (Lyrika 1975, vertė K. Korsakas) antraštinis lapas (portreto autorius J. Plepis)
R: Dzīve un darbi 11 t. Rīga 1925–31, Kopoti raksti 14 t. Rīga 1947–51. L: Aspazija – Rainis. Dzīvā dzīve: kolektīvā monogrāfija 2017 Riga; J. Kalninis Rainis Vilnius 1981; E. Sokols Rainis Rīga 1962; E. Andersone Raiņa dzeja Rīga 1968; V. Hausmanis Raiņa dramaturğija Rīga 1973.
2271