Janka Lučyna

Lučyna Janka (bltr. Янка Лучына; Janka Lučynà), tikr. Ivan Nesluchouski (bltr. Іван Неслухоўскі) 1851 07 06Minskas 1897 07 16Minskas, baltarusių poetas. Rašė baltarusių, lenkų, rusų kalbomis. 1870–71 studijavo Sankt Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultete, 1877 baigė Sankt Peterburgo technologijos institutą. 1877–79 dirbo Tbilisyje, vėliau Technikos biure Minske. Kūrinius skelbė baltarusių ir lenkų periodiniuose leidiniuose. Poezijoje reiškiami gyvenamojo meto idealai. Eilėraščiais rusų ir lenkų kalba tęsė 19 amžiaus vidurio baltarusių literatūros tradicijas. Baltarusių kalba rašyta poezija novatoriška, joje derinamas romantinis ir realistinis vaizdavimo būdas (rinkinys Mezginys / Vjazanka, išleistas 1903). Poema Senas medžiotojas (Stary paljaŭničy, versta iš lenkų kalbos) baltarusių poetus (J. Kolasą ir kitus) paskatino rašyti epinius žanrus. J. Lučynos kūrybos tematika susijusi su baltarusių kaimo gyvenimu, pagrindinis herojus – valstietis. Būdinga švelnus lyrizmas, atskleidžiama psichologinė žmogaus būsena. J. Lučyna laikomas baltarusių filosofinės lyrikos pradininku. Apybraižoje Iš kraujuojančio dienoraščio (Z kryvavych dzjon 1889) atkurti 1863–64 sukilimo įvykiai Baltarusijoje. J. Lučyna rinko baltarusių tautosaką, iš lenkų į baltarusių kalbą vertė V. Sirokomlės, iš rusų į lenkų kalbą – I. Krylovo, N. Nekrasovo, H. Heine’s, Homero ir kitų kūrinius.