Jãnos dèlta yra Jakutijos šiaurėje, už Šiaurės poliaračio, prie Laptevų jūros Janos įlankos. Plotas daugiau kaip 5000 km2. Labai išsišakojusi, paviršius pelkėtas. Tundra. Daugiametis įšalas. Klimatas arktinis. Žiemą temperatūra nukrinta iki –50 °C, nuolat pučia stiprūs vėjai, dažnos sniego pūgos. Vasaros temperatūra 3–12 °C. Jana žemupyje nuo spalio iki birželio užšalusi. Poliarinė naktis ir diena trunka po 61 parą.
Lietuviai
1942 08 į Janos deltą iš Altajaus krašto atitremta apie 600 Lietuvos gyventojų (lietuvių ir žydų; iš Lietuvos ištremti 1941 06), daugiausia moterys, vaikai, seneliai. Tremtiniai išlaipinti vėliau susikūrusių Kuogastacho, Ambarčiano, Krestų, Kazačjės, Kamelioko ir kitų gyvenviečių vietoje. Iš pradžių gyveno palapinėse, žiemai pasistatė jurtas. Tremtiniai žvejojo, dorojo žuvis, krovė iš baržų druską, po keliolika kilometrų tempdavo atplukdytus rąstus malkoms ir statyboms, daugiamečiame įšale įrengė ledaines žuvims laikyti. Nuo bado, šalčio, ligų daug tremtinių mirė (ypač 1942–43 žiemą). 1947 tremtiniai iškeldinti į Lenos aukštupį, Jakutską, Sangaro akmens anglių kasyklas, stipriausieji – į Lenos deltą žvejoti.
lietuvių gyvenamoji jurta Janos deltoje
1989 į Janos deltą iš Lietuvos buvo nuvykusi buvusių tremtinių ekspedicija. Jos dalyviai tvarkė kapus, Ambarčiane, Kazačjėje, Kuogastache, Krestuose pastatė atminimo kryžius, Kazačjėje – paminklinį stulpą su tremtyje mirusių Lietuvos žydų pavardėmis.
1077