Japònijos dvdešimt venas reikalãvimas, Japonijos reikalavimai, 1915 01 18 įteikti Kinijos vyriausybei (prezidentui Juan Šikai).
Japonija reikalavo: 1) iš anksto sutikti su bet kokiais Japonijos ir Vokietijos susitarimais būsimojoje taikos konferencijoje dėl Vokietijos nuomojamos teritorijos Šandonge (1914, prasidėjus I pasauliniam karui, ją užėmė Japonija); 2) pailginti Liušuno (Port Artūro), Daliano (Dalnio) ir Pietų Mandžiūrijos geležinkelio nuomą nuo 25 iki 99 metų; 3) didžiausią Kinijos Hanjepingo metalurgijos kombinatą paversti mišria abiejų šalių įmone; 4) įsipareigoti nenuomoti ir neperleisti trečiajai valstybei uostų, įlankų ir pakrančių salų; 5) Kinijos svarbiausiuose miestuose sudaryti bendrą abiejų šalių policiją, pakviesti Japonijos karinius patarėjus, t. p. suteikti naujų geležinkelio koncesijų ir kitų nuolaidų.
Kinijos vyriausybė, siekdama laimėti laiko ir tikėdamasi Vakarų valstybių paramos, 04 26 reikalavimus atmetė ir bandė slapta derėtis. Japonija kai kurių reikalavimų (pvz., pakviesti Japonijos karinius patarėjus) atsisakė, bet 05 07 ultimatyviai pareikalavo per dvi dienas atsakyti. Kinija, nesulaukusi užsienio valstybių paramos, 05 08 reikalavimus priėmė; 05 25 pasirašyta reikalavimus įteisinanti Japonijos ir Kinijos sutartis.
Šis pažeminimas visoje šalyje sukėlė didelį nepasitenkinimo judėjimą.