Japonijos jūra

Japònijos jra (jap. Nihon‑kai, kor. Chosŏn tonghae, rus. Японское море, Japonskoje more, angl. Sea of Japan), Ramiojo vandenyno pakraštinė jūra tarp Azijos žemyno ir Sachalino, Hokaido bei Honsiu salų. Plotas 1 062 000 km², didžiausias gylis 3699 m, vidutinis 1536 m, vandens tūris 1 631 000 km³. Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 2200 kilometrų.

Nevelskojaus ir La Pérouse’o sąsiauriai jungia Japonijos jūrą su Ochotsko jūra, Cugaru sąsiauris – su Ramiuoju vandenynu, Šimonoseki sąsiauris – su Japonijos Vidaus jūra, Korėjos sąsiauris – su Rytų Kinijos jūra. Pietvakariniuose ir pietrytiniuose krantuose daug įlankų; didžiausios – Petro Didžiojo, Rytų Korėjos, Vakasos, Tojamos. Jūros dugne Žemės pluta subokeaninė ir žemyninė; ją dengia terigeninės ir vulkanogeninės nuosėdos. Japonijos jūra yra vidutinių platumų musoninio klimato srityje. Žiemos musonas atneša šaltą, vasaros musonas – šiltą ir drėgną orą. Iš Rytų Kinijos jūros palei Japonijos krantus į šiaurę teka šiltoji Cusimos srovė, jos vandens temperatūra vasarą 20–26 °C, žiemą 0–12 °C. Iš šiaurės į pietus palei žemyno krantus teka šaltoji srovė; vandens temperatūra vasarą 16–22 °C, žiemą nuo –1 iki 10 °C. Jūros šiaurinė ir šiaurės vakarinė dalis užšąla. Pietrytinėje dalyje vasarą dažni taifūnai. Druskingumas apie 34 ‰. Potvynių aukštis 0,2–0,5 m, kai kur iki 2 metrų.

Tsunošimos tiltas per Japonijos jūros dalį tarp Honsiu ir Tsunošimos salų

Japonijos jūra priskiriama didžiausio bioproduktyvumo akvatorijoms. Verslinę reikšmę turi Tolimųjų Rytų sardinės, plekšnės, menkės, lašišinės žuvys, skumbrės, krabai, dumbliai laminarijos (jūros kopūstai).

Didžiausi uostai: Vladivostokas, Nachodka, Vostočnas, Sovetskaja Gavanė (Rusija), Niigata, Otaru, Maidzuru, Kitakiūšiū (Japonija), Čongdžinas, Hungnamas, Vonsanas (Šiaurės Korėja).

476