Japonijos–Kinijos karas

Japònijos–Knijos kãras vyko 1937–45.

Karo priežastys

Karas kilo dėl Japonijos siekių įsigalėti Rytų Azijoje, užvaldyti jos žaliavų, darbo ir kitus išteklius. Dar 1931–36 Japonija okupavo Šiaurės Rytų Kiniją (Mandžiūriją), dalį Vidinės Mongolijos ir kai kuriuos Šiaurės Kinijos rajonus ir 1932 03 Šiaurės Rytų Kinijoje sukūrė marionetinę Mandžuko valstybę; tai didino jos ir Kinijos santykių įtampą, sukeldavo lokalius karinius incidentus.

Karo veiksmai 1937–1940

1937 07 07 kilo ginkluotas incidentas tarp Lugou tiltą (15 km į pietvakarius nuo Pekino) saugančio Kinijos kariuomenės dalinio ir pagal 1901 tarptautinę sutartį Kinijoje dislokuotos japonų įgulos. Šis incidentas tapo formaliu pretekstu Japonijai pradėti karą prieš Kiniją. Po nesėkmingų derybų Japonijos kariuomenė 1937 07 26 pradėjo plataus masto karo veiksmus, 1937 07 29 užėmė Pekiną, 1937 11 09 – Šanchajų, 1937 11 13 – Nankiną (Kinijos vyriausybė persikėlė į Čongčingą), 1938 10 21 – Kantoną. Iki 1938 pabaigos Japonija užėmė visą Šiaurės Kiniją, didesnę dalį Vidurinės Kinijos ir svarbiausius Pietų Kinijos rajonus.

Japonijos kariai Šanchajuje (1937)

Pasipriešinimo organizavimas

Dar 1937 09 23 Gomindanas ir Kinijos komunistų partija nutarė sudaryti kovai su japonais bendrą nacionalinį frontą. Komunistų valdomas Šaansi-Gansu-Ningsios rajonas buvo pertvarkytas į Kinijos Ypatingąjį rajoną, Raudonosios armijos dalys Šiaurės Kinijoje – į Kinijos 8‑ąją armiją, Vidurio Kinijoje – į Kinijos naująją 4‑ąją armiją. Šios armijos buvo įtrauktos į Kinijos nacionalinę armiją, bet joms ir toliau vadovavo komunistai. Faktiškai Kinijoje susidarė bendras Čiang Kaišeko vyriausybės ir Kinijos komunistų partijos ginkluotųjų pajėgų frontas. Japonų okupuotuose rajonuose prasidėjo gomindanininkų ir komunistų vadovaujamas partizaninis karas.

Karo veiksmai 1940–1944

1940 buvęs Čiang Kaišeko bendražygis ir Sun Jatseno sekėjas Vang Dzingvei sudarė Nankine (Nandzinge) projaponiškos orientacijos Kinijos nacionalinę centrinę vyriausybę. 1941 12, Japonijai užpuolus Pearl Harborą (Jungtinių Amerikos Valstijų karinę bazę Havajuose, Pearl Harboro užpuolimas), Japonijos–Kinijos karas tapo sudėtine Antrojo pasaulinio karo dalimi. Iki 1944 pabaigos iniciatyva Japonijos–Kinijos fronte priklausė Japonijai; čia kariavo apie 1 mln. jos karių. Sąjungininkai oro keliu ir per Birmą teikė kinams karinę paramą.

Karo pabaiga

Nuo 1945 pradžios kinų veiksmai suintensyvėjo. 1945 08 SSRS ir Mongolijos kariuomenė užėmė Šiaurės Rytų Kiniją ir didesnę dalį Vidinės Mongolijos; šios teritorijos vėliau buvo perduotos Kinijos komunistų partijai. 1945 08 06 ir 08 Jungtinės Amerikos Valstijos numetė atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasaki. Visa tai turėjo lemiamą įtaką Japonijos–Kinijos karo baigčiai. 1945 08 15 paliaubų sutartimi Japonijos kariniai junginiai Kinijoje 1945 09 02 kapituliavo.

Čiang Kaišekas praneša apie karo su Japonija veiksmų pabaigą (1945 08 25)

-Kinijos–Japonijos karas