Japonijos lietuviai švenčia Velykas (2023 04)
Japònijos lietùviai
Žinoma, kad 17 a. jėzuitų misijose Japonijoje buvo vienuolių iš Lietuvos. Iš čia kilęs bajoras Juozapas Goškevičius 1853–55 buvo Rusijos pasiuntinybės Japonijoje vertėjas, 1858–65 – konsulas (pirmasis). Vėliau, gyvendamas Vilniuje, parašė pirmąjį Rusų–japonų kalbų žodyną, knygą Apie japonų kalbos šaknis (rusų kalba, išspausdinta 1899). Lietuvių kaip belaisvių į Japoniją pateko per 1904–05 Japonijos–Rusijos karą, kai kurie jų ten ir pasiliko.
1920–40 Japonijoje buvo lietuvių saleziečių misionierių; vienas jų Albinas Margevičius itin globojo japonų našlaičius ir gavo Japonijos pilietybę bei japonišką vardą ir pavardę (Rubino Hitoši). Per 1929–33 kelionę po Europą, Afriką ir Aziją Japoniją aplankė M. Šalčius; lankymąsi aprašė knygos Svečiuose pas 40 tautų (6 d. 1935–36) šeštojoje dalyje.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) lietuvių į Japoniją vyksta studijuoti japonų kalbos, kultūros, tobulintis (gydytojas A. Ambrozaitis, inžinierius A. Kudzys, fizikas Rimantas Vaitkus ir kiti). 2005 įkurta Japonijos lietuvių bendruomenė (pirmininkai Rūta Werp, Daiva Maekawa, Audrius Sabūnas, nuo 2023) su Lietuvos ambasada Japonijoje rengia valstybinių ir religinių švenčių minėjimus, nuo 2007 organizavo lituanistinę mokyklėlę Šaltinėlis. Nuo 2019 Tokijuje veikia lituanistinė mokykla Pelėdžiukai. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2022 Japonijoje gyveno 275 lietuviai.
1412
2271
Japonijos konstitucinė santvarka
Japonijos partijos ir profsąjungos
Japonijos ginkluotosios pajėgos