Japònijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Japonija – ekonomiškai viena stipriausių pasaulio valstybių (antroji po Jungtinių Amerikos Valstijų), sukurianti apie du trečdalius Azijos ir apie 14 % pasaulio BVP.
Po Antrojo pasaulinio karo žemės ūkio, pramonės, pinigų ir mokesčių reformos bei naujas darbo kodeksas lėmė spartų ekonomikos augimą; 1955–1973 BVP vidutiniškai per metus didėjo 9,5 %, pramonės produkcijos apimtys padidėjo 6,6 karto, bendrojo nacionalinio produkto dalis vienam gyventojui – aštuonis kartus. Japonijos ūkio plėtrai įtakos turėjo ir minimalios išlaidos šalies gynybai (iš biudžeto skiriama apie 1 %), švietimo ir mokslo (branduolinės energijos panaudojimo, kosminės erdvės įvaldymo, informacinių sistemų kūrimo) plėtojimas, gebėjimas planuoti ir prognozuoti gamybą bei rinkos poreikius.
2003 BVP sudarė 4720 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (antroji vieta pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų; pagal perkamosios galios paritetą – 3582 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 33 702 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 28 200 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Japonijos BVP sudarė 4937,422 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 5396,819 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 39 285,2 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą – 42 940,4 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio.
https://s.vle.lt/diagramos/234.html
Pramonė
Japonija – daugiašakės pramonės valstybė, gaminanti apie 12 % pasaulio pramonės produkcijos.
Kasyba sukuria 0,1 % BVP; joje dirba 0,1 % ekonomiškai aktyvių Japonijos gyventojų. Naudingųjų iškasenų ištekliai menki; ūkis priklausomas nuo žaliavų ir kuro importo. Kasama akmens anglys (daugiausia Kiusiu salos šiaurėje ir Hokaido saloje), nedideliais kiekiais – vario, geležies, chromo, mangano, gyvsidabrio, polimetalinės rūdos, piritas, auksas, siera, gaunama nafta, gamtinės dujos. Japonijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
Bendra elektrinių galia 238 gigavatai (2002). 2002 pagaminta 1,04 trilijono kilovatvalandžių elektros energijos (trečioji vieta pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos). 62 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės (kūrenamos nafta, anglimis, gamtinėmis dujomis), 28 % – branduolinės elektrinės, 8 % – hidroelektrinės, 2 % – geoterminės, saulės ir vėjo elektrinės (2002). 2002 veikė 16 branduolinių elektrinių (52 branduoliniai reaktoriai), didžiausia – Kašivadzaki-Karivos atominė elektrinė (bendra galia 8212 megavatų).
1
Apdirbamoji pramonė sukuria 19,8 % BVP; joje dirba 20,0 % ekonomiškai aktyvių Japonijos gyventojų (2001). Pramonė sutelkta tankiausiai gyvenamoje, labiausiai urbanizuotoje ir ekonomiškai stipriausioje Japonijos dalyje – Honsiu salos pietinėje pakrantėje; čia sukuriama apie 70 % apdirbamosios pramonės produkcijos vertės. Didžiausi centrai: Tokijas, Kavasaki, Jokohama, Čiba, Nagoja, Jokaiči, Osaka, Kobe. Apdirbamosios pramonės (daugiausia perdirba importines žaliavas) svarbiausios šakos – metalurgija, mašinų gamyba ir informacinių technologijų pramonė. Juodosios metalurgijos didžiausia bendrovė – Nippon Steel Corporation. Japonija užima antrąją vietą pasaulyje (po Kinijos) pagal plieno lydymą. Įmonių gausu visoje šalyje; didžiausios yra Osakos, Tokijo apylinkėse, Jokohamoje, Kitakiūšiū, Kobėje. Spalvotosios metalurgijos svarbiausios šakos – aliuminio, vario, cinko lydymas. Dar lydomas švinas, nikelis. Japonija užima antrąją vietą pasaulyje pagal antrinio aliuminio (po Jungtinių Amerikos Valstijų), nikelio (po Rusijos), trečiąją vietą pagal rafinuoto vario (po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Čilės), cinko (po Kinijos ir Kanados) lydymą. Juodoji ir spalvotoji metalurgija daugiausia perdirba importines žaliavas; 2002 importuota visi Japonijoje sunaudojami boksitai (daugiausia iš Australijos, Indonezijos) ir nikelio rūda (iš Indonezijos, Filipinų, Naujosios Kaledonijos), 99,5 % geležies rūdos (iš Australijos, Brazilijos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos), 86 % vario rūdos (iš Čilės, Indonezijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Australijos, Kanados), 79 % cinko rūdos (iš Australijos, Peru, Jungtinių Amerikos Valstijų), 48 % švino rūdos (iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Peru).
Mašinų gamybai tenka apie 44 % bendrosios pramonės produkcijos vertės; svarbiausios šakos – automobilių pramonė ir laivų statyba. Japonija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal lengvųjų automobilių gamybą ir eksportą, antrąją vietą (po Jungtinių Amerikos Valstijų) pagal krovininių automobilių ir autobusų gamybą. Lengvųjų automobilių didžiausios bendrovės – Toyota Motor Corporation, Nissan Motor Company, Honda Motor Co., Suzuki Motor Corporation, krovininių automobilių ir autobusų – Isuzu, Nissan Motor Company. Automobilių didžiausios gamyklos yra Tokijuje, Osakoje, Kobėje, Kavasaki, Nagojoje. Dar gaminama motociklai, motoroleriai, mopedai, dviračiai. Japonija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal laivų statybą; 2000 bendras pastatytų laivų tonažas siekė 11,1 mln. bruto tonų. Daugiausia laivų statoma Jokohamoje, Kavasaki, Kobėje, Kurėje; didžiausia bendrovė – Mitsubishi Heavy Industries.
Informacinių technologijų pramonė – viena prioritetinių ir sparčiai plėtojamų Japonijos pramonės šakų. Elektronikos ir elektrotechnikos pramonės didžiausios bendrovės – Mitsubishi, Panasonic Corporation, Hitachi Ltd., Toshiba Corporation, NEC, Fujitsu, Sony Corporation, Sharp.
Svarbiausios tiksliųjų prietaisų gamybos šakos – fotografijos ir kino aparatūros (Canon, Nikon, Minolta, Olympus Optical), laikrodžių (Seiko, Citizen Watch) gamyba.
Naftos perdirbimo (34 įmonės, 2004) ir naftos chemijos pramonės didžiausios įmonės pastatytos prie Tokijo (Čiboje, Kavasaki), Isės (Nagojoje, Jokaiči), Osakos (Senboku, Sakai) įlankų bei Japonijos Vidaus jūros pakrantėje (Midzušimoje, Ivakuni, Otakėje). 2002 importuota 99,7 % Japonijoje sunaudojamos naftos (daugiausia iš Jungtinių Arabų Emyratų, Saudo Arabijos, Irano, Kataro) ir 96,7 % – gamtinių dujų (apie 70 % jų sunaudojama energetikoje).
Japonija užima antrąją vietą pasaulyje (po Jungtinių Amerikos Valstijų) pagal chemijos pramonės produkcijos gamybą; gaminama natrio hidroksidas, kalcinuotoji soda, sintetinis kaučiukas, cheminis pluoštas, sintetinės dervos ir plastikai, sieros rūgštis, guma ir jos gaminiai, mineralinės trąšos, dažai ir lakai, farmacijos produktai. Chemijos pramonės didžiausios bendrovės – Mitsubishi Chemical Industry, Asahi Chemical Industry.
Maisto pramonės (įmonių yra visoje Japonijoje) svarbiausios šakos – žuvų ir kitų jūros produktų apdorojimas, mėsos, pieno produktų, arbatos, tabako, cukraus, sakės ir kitų gėrimų gamyba.
Tekstilės pramonės (tradicinė Japonijos pramonės šaka, vyravusi iki 20 a. pirmos pusės) reikšmė kasmet mažėja; didžiausios įmonės yra Osakos, Kioto, Nagojos pramoniniuose rajonuose.
Statybinių medžiagų (cemento, stiklo, gelžbetonio gaminių), keramikos, odos ir avalynės, popieriaus ir plaušienos, poligrafijos, aviacijos pramonė, muzikos instrumentų, žaislų gamyba. Amatai.
Japonijos apdirbamosios pramonės svarbiausi produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis intensyvus ir labiausiai pasaulyje mechanizuotas. Žemės ūkio naudmenos užima apie 14 % Japonijos teritorijos, iš jų dirbamoji žemė – apie 12 % (2001). 2003 buvo 2,98 mln. ūkių. Ūkio vidutinis dydis 1,2 hektaro; didžiausio – 14,2 hektaro, mažiausio – 0,5 hektaro. Dauguma dirbančiųjų žemės ūkyje yra 65 metų ir vyresni. Daugiausia ariamosios žemės yra Hokaido saloje ir Honsiu, Kiusiu salų pajūrio žemumose; kalnuose – terasinė žemdirbystė. Žemės ūkio svarbiausia šaka – augalininkystė. Dėl palankių klimato sąlygų apie trečdalyje pasėlių ploto augalai dera du–tris kartus per metus. Svarbiausias žemės ūkio augalas – ryžiai (apie 50 % pasėlių ploto); auginami visur (išskyrus Hokaido salos šiaurę ir rytus). Dar auginami kviečiai, miežiai, pupiniai (daugiausia sojos, pupelės, pupos), techniniai (tabakas, cukriniai runkeliai, cukranendrės, arbatmedžiai) augalai. Sodininkystė; auginama obelys, vynmedžiai, persikai, persimonai, mandarininiai ir apelsininiai citrinmedžiai, slyvos, kriaušės. Priemiesčiuose – daržininkystė (auginama daugiausia svogūnai, kopūstai, agurkai, pomidorai, bulvės). Japonijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, naminiai paukščiai (daugiausia vištos). Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Tradicinė žemės ūkio šaka – šilkininkystė; jos svarbiausi rajonai – Honsiu salos vidurinėje dalyje.
3
4
5
2002 sugauta 5,9 mln. tonų žuvų (žvejojama priekrantėse ir vandenynuose). Dar gaudoma krabai, krevetės, austrės, veisiama ir renkama perlai, perluotės, austrės, dumbliai. Japonija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal žuvų suvartojimą vienam gyventojui ir jūros produktų importą. Žemės ūkis pasižymi dideliu produktyvumu, bet netenkina maisto poreikių. 2001 apsirūpinta kiaušiniais 96 %, ryžiais – 95 %, bulvėmis – 86 %, daržovėmis – 82 %, pienu – 68 %, mėsa ir žuvimis – po 53 %, vaisiais – 44 %, kviečiais – 11 %, miežiais ir pupiniais augalais – po 7 %. Kertamas miškas; dėl didėjančio pigesnės medienos importo (apie 80 % medienos importuojama) jos kasmetinė ruoša (1990 pagaminta apie 34 mln. kubinių metrų, 2001 – apie 16 mln. kubinių metrų) mažėja.
Turizmas
žydinčios sakuros Tokijo parke
Dėl paslaugų didelių kainų ir kalbos barjero turistų atvyksta mažai. 2000 Japoniją aplankė 4,8 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė apie 3,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Pietų Korėjos, Taivano (Kinija), Jungtinių Amerikos Valstijų. Labiausiai turistų lankoma Tokijas, senosios Japonijos sostinės – Kioto ir Nara, Osaka, senosios japonų architektūros paminklai (šventyklos, pagodos, pilys, rūmai ir parkai), tradiciniai festivaliai ir kabukio teatras, Fudzijama (Japonijos simbolis) ir kalnuotos vietovės, nacionaliniai parkai.
Transportas
Šinkansen Tokaido linija
Nagasaki uostas
Automobilių kelių yra apie 1,2 mln. kilometrų, iš jų 534 471 kilometrų – su kieta danga (automobilių magistralių 6455 kilometrai; 21 a. pradžioje). Automobilių transportu pervežama apie 62 % keleivių ir apie 91 % krovinių. Geležinkelių 23 705 kilometrai; 16 519 kilometrų jų elektrifikuota (2003). Svarbiausi greitieji magistraliniai geležinkeliai jungia Tokiją su Fukuoka (Šinkansen), Niigata, Morioka. Salas jungia geležinkelių ir automobilių tiltai (bendras ilgis 10,4 tūkst. kilometrų, 21 a. pradžioje) ir povandeniniai tuneliai. 1998 atidarytas ilgiausias pasaulyje povandeninis Seikano tunelis (53,8 kilometro; jungia Honsiu ir Hokaido salas). Tarp salų kursuoja keltai. Jūrų transportas svarbus tarptautiniams pervežimams. 21 a. pradžioje buvo įregistruota 7924 jūrų laivai; prekybinio laivyno tonažas 16,7 mln. bruto tonų.
Kodžimos‑Sakaidės tiltas (1988)
Užsienio prekybos apyvarta 2000 sudarė 889,7 mln. tonų; didžiausi uostai Čiboje, Nagojoje, Jokohamoje, Osakoje, Kobėje (1995 nuniokotas žemės drebėjimo; 1997 atstatytas). Kabotažas.
Tarptautiniai Naritos, Hanedos (Tokijo), Kansai (Osakos), Nagojos, Fukuokos oro uostai. Japonijos oro transporto didžiausios bendrovės: Japan Airlines Corporation, All Nippon Airways.
Dujotiekių 2719 kilometrų, naftotiekių 170 kilometrų (2004).
Bankai
Centrinis bankas – Japonijos bankas. Viešąjį finansų sektorių sudaro (2005 pradžioje) vyriausybės finansinės institucijos (Japonijos tarptautinės kooperacijos bankas ir septynios finansų korporacijos) ir įvairiose vietovėse veikiančios pašto taupomosios kasos (joms tenka apie 21 % šalies finansų sistemos kapitalo). Privačiam sektoriui priklauso 8 miesto, 64 regioniniai, 56 Antrajai regioninių bankų asociacijai priklausantys bankai, 35 kredito (iš jų – 3 ilgalaikio), 84 užsienio bankų (ABN AMRO bankas, Brazilijos bankas, Bank of America Corporation, Barclays Bank PLC, BNP Paribas, Deutsche Bank, Dresdner Bank AG, HSBC ir kitų) skyriai, 369 kooperatiniai bankai, Rokinren Bank (vienija 29 darbo bankus), Nacionalinė kredito kooperatyvų federacija (vienija 277 kooperatyvus), Norinchukin Bank, vienijantis 46 žemės ūkio kooperatyvų kredito federacijas (joms priklauso 1163 žemės ūkio kooperatyvai) ir 34 žvejybos kooperatyvų federacijas (joms priklauso 780 žvejybos kooperatyvų), 74 draudimo (44 – gyvybės ir 30 – ne gyvybės) ir 292 vertybinių popierių bendrovės.
Japonijos bankas Tokijuje
Didžiausia finansinė organizacija – Japonijos bankų asociacija (įkurta 1945, būstinė Tokijuje) – vienija 245 bankus ir bankų asociacijas, iš jų – 132 tikrieji nariai (bankai), 48 asocijuotieji (bankai) ir 65 specialieji (įvairių regionų ir miestų bankų asociacijos). Kitos asociacijos – Regioninių bankų, Antroji regioninių bankų, Kredito bendrovių. Japonijos piniginis vienetas – Japonijos jena, lygi 100 senų, įvesta 19 a. 7 dešimtmečio pabaigoje.
Yra penkios vertybinių popierių biržos: Tokijo vertybinių popierių birža (didžiausia, įkurta 1878, pertvarkyta 1949, 2000 prisijungė Hirosimos ir Niigatos biržas), Osakos (įkurta 1878, pertvarkyta 1949), Nagojos (įkurta 1949), Fukuokos (įkurta 1949) ir Sapporo (įkurta 1950). Dar veikia Tokijo tarptautinė finansinių ateities sandorių birža (įkurta 1989), Japonijos centrinė prekių birža (įkurta 1996 susijungus Tojohaši šilkaverpių kokonų, Nagojos grūdų ir cukraus bei Nagojos tekstilės biržoms), Kanmomo ir Tokijo prekių, Kobės, Osakos ir Tokijo grūdų, Osakos ir Tokijo cukraus, Kobės kaučiuko, Maebaši šilkaverpių kokonų, Jokohamos šilko žaliavos, Osakos tekstilės biržos.
Užsienio prekyba
Japonijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2001)
Japonija užima trečiąją vietą pasaulyje (po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos) pagal užsienio prekybos apyvartą (apie 7,6 % pasaulio eksporto ir apie 5,5 % – importo, 2000). Japonijos užsienio prekybos balansas teigiamas. 2003 eksportuota prekių už 447,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 346,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama transporto priemonės, elektronikos ir elektrotechnikos gaminiai, mašinos ir jų įranga, plienas, metalo gaminiai, chemijos pramonės produkcija. Daugiausia importuojama naudingosios iškasenos ir kuras, elektronikos ir elektrotechnikos gaminiai, mašinos ir jų įranga, transporto priemonės (daugiausia lėktuvai), maisto produktai, tekstilės gaminiai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2002 į Japoniją eksportavo prekių už 48,2 mln.litų, importavo iš Japonijos už 609,9 mln. litų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportavo į Japoniją prekių už 308,193 mln. eurų, importavo iš Japonijos prekių už 46,931 mln. eurų.
Japonijos BVP struktūra (2003)
2271
-Japonijos pramonė; -Japonijos žemės ūkis; -turizmas Japonijoje; -Japonijos transportas; -Japonijos bankai; -Japonijos užsienio prekyba; -Japonijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Japonijos konstitucinė santvarka
Japonijos partijos ir profsąjungos
Japonijos ginkluotosios pajėgos