Japònijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Japonija – ekonomiškai viena stipriausių pasaulio valstybių (pasaulinis ūkis).
Po Antrojo pasaulinio karo žemės ūkio, pramonės, pinigų ir mokesčių reformos bei naujas darbo kodeksas lėmė spartų ekonomikos augimą; 1955–1973 Japonijos BVP vidutiniškai per metus didėjo 9,5 %, pramonės produkcijos apimtys padidėjo 6,6 karto, bendrojo nacionalinio produkto dalis vienam gyventojui – 8 kartus. Japonijos ūkio plėtrai įtakos turėjo ir minimalios išlaidos šalies gynybai (iš biudžeto skiriama apie 1 %), švietimo ir mokslo (branduolinės energijos panaudojimo, kosminės erdvės įvaldymo, informacinių sistemų kūrimo) plėtojimas, gebėjimas planuoti ir prognozuoti gamybą bei rinkos poreikius.
2003 Japonijos BVP sudarė 4720 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (antroji vieta pasaulyje po JAV; pagal perkamosios galios paritetą – 3582 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 33 702 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 28 200 JAV dolerių).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Japonijos BVP sudarė 4937,422 mlrd. JAV dolerių (perkamosios galios paritetą – 5396,819 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 39 285,2 JAV dolerio (pagal perkamosios galios paritetą – 42 940,4 JAV dolerio).
2023, Pasaulio banko duomenimis, Japonijos BVP sudarė 4212,945 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 6251,558 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 33 834 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 50 207 JAV doleriai). Nedarbas 2,58 % (2023). Infliacija 2,9 % (2024 11).
https://s.vle.lt/diagramos/234.html
Pramonė
Japonija – daugiašakės pramonės valstybė, gaminanti apie 12 % pasaulio pramonės produkcijos.
Kasyba sukuria 0,1 % BVP; joje dirba 0,1 % ekonomiškai aktyvių Japonijos gyventojų. Naudingųjų iškasenų ištekliai menki; ūkis priklausomas nuo žaliavų ir kuro importo. Kasama akmens anglys (daugiausia Kiusiu salos šiaurėje ir Hokaido saloje), nedideliais kiekiais – vario, geležies, chromo, mangano, gyvsidabrio, polimetalinės rūdos, piritas, auksas, siera, gaunama nafta, gamtinės dujos. Japonijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
2022 bendra elektrinių instaliuotoji galia sudarė 350 GW, pagaminta 1,034 trilijono kWh elektros energijos (penktoji vieta pasaulyje po Kinijos, JAV, Indijos, Rusijos). 71,7 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės (kūrenamos nafta, anglimis, gamtinėmis dujomis), 5,2 % – branduolinės elektrinės, 6,8 % – hidroelektrinės, 0,3 % – geoterminės, 9,4 % – saulės, 1,0 % – vėjo, 5,6 % – biomasės ir atliekų elektrinės (2022). 2023 veikė 12 branduolinių elektrinių (30 branduolinių rekatorių), didžiausia – Kašivadzaki-Karivos atominė elektrinė (bendra galia 8212 MW).
1
Apdirbamoji pramonė sukuria 19,8 % BVP; joje dirba 20,0 % ekonomiškai aktyvių Japonijos gyventojų (21 a. pradžioje). Pramonė sutelkta tankiausiai gyvenamoje, labiausiai urbanizuotoje ir ekonomiškai stipriausioje Japonijos dalyje – Honsiu salos pietinėje pakrantėje; čia sukuriama apie 70 % apdirbamosios pramonės produkcijos vertės. Didžiausi centrai: Tokijas, Kavasaki, Jokohama, Čiba, Nagoja, Jokkaiči, Osaka, Kobe. Apdirbamosios pramonės (daugiausia perdirba importines žaliavas) svarbiausios šakos – metalurgija, mašinų gamyba ir informacinių technologijų pramonė.
Juodosios metalurgijos didžiausia bendrovė – Nippon Steel Corporation. Japonija užima antrąją vietą pasaulyje (po Kinijos) pagal plieno lydymą. Įmonių gausu visoje šalyje; didžiausios yra Osakos, Tokijo apylinkėse, Jokohamoje, Kitakiūšiū, Kobėje. Spalvotosios metalurgijos svarbiausios šakos – aliuminio, vario, cinko lydymas. Dar lydomas švinas, nikelis. Japonija užima antrąją vietą pasaulyje pagal antrinio aliuminio (po JAV), nikelio (po Rusijos), trečiąją vietą pagal rafinuoto vario (po JAV ir Čilės), cinko (po Kinijos ir Kanados) lydymą. Juodoji ir spalvotoji metalurgija daugiausia perdirba importines žaliavas; 21 a. pradžioje importuota visi Japonijoje sunaudojami boksitai (daugiausia iš Australijos, Indonezijos) ir nikelio rūda (iš Indonezijos, Filipinų, Naujosios Kaledonijos), 99,5 % geležies rūdos (iš Australijos, Brazilijos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos), 86 % vario rūdos (iš Čilės, Indonezijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Australijos, Kanados), 79 % cinko rūdos (iš Australijos, Peru, JAV), 48 % švino rūdos (iš JAV, Australijos, Peru).
bendrovės Honda Motor Co. pagaminti robotai
Mašinų gamybai tenka apie 44 % bendrosios pramonės produkcijos vertės; svarbiausios šakos – automobilių pramonė ir laivų statyba.
Suzuki Motor Corporation būstinės pastatas Hamamatsu
Japonija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal lengvųjų automobilių gamybą ir eksportą, antrąją vietą (po JAV) pagal krovininių automobilių ir autobusų gamybą. Lengvųjų automobilių didžiausios bendrovės – Toyota Motor Corporation, Nissan Motor Company, Honda Motor Co., Suzuki Motor Corporation, krovininių automobilių ir autobusų – Isuzu, Nissan Motor Company. Automobilių didžiausios gamyklos yra Tokijuje, Osakoje, Kobėje, Kavasaki, Nagojoje. Dar gaminama motociklai, motoroleriai, mopedai, dviračiai. Japonija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal laivų statybą; 21 a. pradžioje bendras pastatytų laivų tonažas siekė 11,1 mln. bruto tonų. Daugiausia laivų statoma Jokohamoje, Kavasaki, Kobėje, Kurėje; didžiausia bendrovė – Mitsubishi Heavy Industries (priklauso Mitsubishi bendrovių grupei).
Informacinių technologijų pramonė – viena prioritetinių ir sparčiai plėtojamų Japonijos pramonės šakų. Elektronikos ir elektrotechnikos pramonės didžiausios bendrovės – Mitsubishi, Panasonic Corporation, Hitachi Ltd., Toshiba Corporation, NEC, Fujitsu, Sony Corporation, Sharp.
Svarbiausios tiksliųjų prietaisų gamybos šakos – fotografijos ir kino aparatūros (Canon, Nikon, Minolta, Olympus Optical), laikrodžių (Seiko, Citizen Watch) gamyba.
Naftos perdirbimo (apie 30 įmonių) ir naftos chemijos pramonės didžiausios įmonės pastatytos prie Tokijo (Čiboje, Kavasaki), Isės (Nagojoje, Jokkaiči), Osakos (Senboku, Sakai) įlankų bei Japonijos Vidaus jūros pakrantėje (Midzušimoje, Ivakuni, Otakėje). Importuojama 99,7 % Japonijoje sunaudojamos naftos (daugiausia iš Jungtinių Arabų Emyratų, Saudo Arabijos, Irano, Kataro) ir 96,7 % – gamtinių dujų (apie 70 % jų sunaudojama energetikoje).
Japonija užima antrąją vietą pasaulyje (po JAV) pagal chemijos pramonės produkcijos gamybą; gaminama natrio hidroksidas, kalcinuotoji soda, sintetinis kaučiukas, cheminis pluoštas, sintetinės dervos ir plastikai, sieros rūgštis, guma ir jos gaminiai, mineralinės trąšos, dažai ir lakai, farmacijos produktai. Chemijos pramonės didžiausios bendrovės – Mitsubishi Chemical Industry, Asahi Chemical Industry.
Maisto pramonės (įmonių yra visoje Japonijoje) svarbiausios šakos – žuvų ir kitų jūros produktų apdorojimas, mėsos, pieno produktų, arbatos, tabako, cukraus, sakės ir kitų gėrimų gamyba.
Tekstilės pramonės (tradicinė Japonijos pramonės šaka, vyravusi iki 20 a. pirmos pusės) reikšmė kasmet mažėja; didžiausios įmonės yra Osakos, Kioto, Nagojos pramoniniuose rajonuose.
Statybinių medžiagų (cemento, stiklo, gelžbetonio gaminių), keramikos, odos ir avalynės, popieriaus ir plaušienos, poligrafijos, aviacijos pramonė, muzikos instrumentų, žaislų gamyba. Amatai.
Japonijos apdirbamosios pramonės svarbiausi produkcijos rodikliai – 2 ir 3 lentelėje.
2
6
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis intensyvus ir labiausiai pasaulyje mechanizuotas. Žemės ūkio naudmenos užima apie 14 % Japonijos teritorijos, iš jų dirbamoji žemė – apie 12 % (2024). Dėl dirbamosios žemės trūkumo nedideliuose plotuose ūkininkaujama terasose. Yra apie 1,03 mln. ūkių (2020). Ūkio vidutinis dydis 3,2 ha. Dauguma dirbančiųjų žemės ūkyje yra 65 metų ir vyresni. Daugiausia ariamosios žemės yra Hokaido saloje ir Honsiu, Kiusiu salų pajūrio žemumose; kalnuose – terasinė žemdirbystė.
Žemės ūkio svarbiausia šaka – augalininkystė. Dėl palankių klimato sąlygų apie trečdalyje pasėlių ploto augalai dera du–tris kartus per metus. Svarbiausias žemės ūkio augalas – ryžiai (apie 50 % pasėlių ploto); auginami visur (išskyrus Hokaido salos šiaurę ir rytus). Dar auginami kviečiai, miežiai, pupiniai (daugiausia sojos, pupelės, pupos), techniniai (tabakas, cukriniai runkeliai, cukranendrės, arbatmedžiai) augalai. Sodininkystė; auginama obelys, vynmedžiai, persikai, persimonai, mandarininiai ir apelsininiai citrinmedžiai, slyvos, kriaušės. Priemiesčiuose – daržininkystė (auginama daugiausia svogūnai, kopūstai, agurkai, pomidorai, bulvės). Japonijos augalininkystės produkcija – 4 lentelėje. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, naminiai paukščiai (daugiausia vištos). Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 5 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 6 lentelėje.
ryžių terasos
Tradicinė žemės ūkio šaka – šilkininkystė; jos svarbiausi rajonai – Honsiu salos vidurinėje dalyje.
3
4
5
Žvejojama priekrantėse ir vandenynuose. Gaudoma žuvys, krabai, krevetės, austrės, veisiama ir renkama perlai, perluotės, austrės, dumbliai. Japonija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal žuvų suvartojimą vienam gyventojui ir jūros produktų importą. Žemės ūkis pasižymi dideliu produktyvumu, bet netenkina maisto poreikių. 21 a. pradžioje apsirūpinta kiaušiniais 96 %, ryžiais – 95 %, bulvėmis – 86 %, daržovėmis – 82 %, pienu – 68 %, mėsa ir žuvimis – po 53 %, vaisiais – 44 %, kviečiais – 11 %, miežiais ir pupiniais augalais – po 7 %. Kertamas miškas; dėl didėjančio pigesnės medienos importo (apie 80 % medienos importuojama) jos kasmetinė ruoša mažėja.
Turizmas
žydinčios sakuros Tokijo parke
Dėl paslaugų didelių kainų ir kalbos barjero turistų atvyksta mažai. 2024 Japoniją aplankė 36,87 mln. turistų, pajamos iš turizmo sudarė 50,8 mlrd. JAV dolerių (2000 Japoniją aplankė 4,8 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė apie 3,4 mlrd. JAV dolerių). Daugiausia turistų atvyksta iš Korėjos Respublikos, Kinijos, JAV, Tailando, Australijos. Labiausiai turistų lankoma Tokijas, senosios Japonijos sostinės – Kioto ir Nara, Osaka, senosios japonų architektūros paminklai (šventyklos, pagodos, pilys, rūmai ir parkai), tradiciniai festivaliai ir kabukio teatras, Fudzijama (Japonijos simbolis) ir kalnuotos vietovės, nacionaliniai parkai.
Transportas
Šinkansen Tokaido linija
Nagasaki uostas
Automobilių kelių yra apie 1,219 mln. km, iš jų 992 835 km – su kieta danga (automobilių magistralių 8428 km; 2023). Automobilių transportu pervežama apie 62 % keleivių ir apie 91 % krovinių. Geležinkelių 27 311 km; 16 519 km jų elektrifikuota (2015). Svarbiausi greitieji magistraliniai geležinkeliai jungia Tokiją su Fukuoka (Šinkansen), Niigata, Morioka. Salas jungia geležinkelių ir automobilių tiltai (bendras ilgis 10,4 tūkst. km, 21 a. pradžioje) ir povandeniniai tuneliai. 1998 atidarytas ilgiausias pasaulyje povandeninis Seikano tunelis (53,8 km; jungia Honsiu ir Hokaido salas). Tarp salų kursuoja keltai.
Kodžimos‑Sakaidės tiltas (1988)
Jūrų transportas svarbus tarptautiniams pervežimams. 2023 buvo įregistruoti 5229 prekybiniai jūrų laivai (iš jų – 666 tanklaiviai). Yra 163 uostai (11 didelių), didžiausi uostai Čiboje, Nagojoje, Jokohamoje, Osakoje, Kobėje (1995 nuniokotas žemės drebėjimo; 1997 atstatytas). Kabotažas.
Yra 279 oro uostai; tarptautiniai Naritos, Hanedos (Tokijo), Kansai (Osakos), Nagojos, Fukuokos oro uostai. Japonijos oro transporto didžiausios bendrovės: Japan Airlines Corporation, All Nippon Airways.
Dujotiekių 4456 km, naftotiekių 174 km (2022).
Bankai
Japonijos bankas Tokijuje
Centrinis bankas – Japonijos bankas. 2024 veikė daugiau kaip 200 bankų. Viešąjį finansų sektorių sudaro vyriausybės finansinės institucijos (Japonijos tarptautinės kooperacijos bankas ir Japonijos plėtros bankas) ir įvairiose vietovėse veikiančios pašto taupomosios kasos (joms tenka apie 21 % šalies finansų sistemos kapitalo). Privačiam sektoriui priklauso 5 miesto, 64 regioniniai, 39 Antrajai regioninių bankų asociacijai priklausantys bankai, 56 užsienio bankų skyriai, 14 patikos bankų, 15 kitų bankų, 25 bankų kontroliuojančiosios bendrovės. Didžiausia finansinė organizacija – Japonijos bankų asociacija (įkurta 1945, būstinė Tokijuje). Kitos asociacijos – Regioninių bankų, Antroji regioninių bankų. Japonijos piniginis vienetas – Japonijos jena, lygi 100 senų, įvesta 19 a. 7 dešimtmečio pabaigoje.
Yra 4 vertybinių popierių biržos: Tokijo vertybinių popierių birža (didžiausia, įkurta 1878, pertvarkyta 1949, 2000 prisijungė Hirosimos ir Niigatos, 2001 – Kioto, 2013 – Osakos vertybinių popierių biržas), Nagojos (įkurta 1949), Fukuokos (įkurta 1949) ir Sapporo (įkurta 1950). Dar veikia Tokijo tarptautinė finansinių ateities sandorių birža (įkurta 1989), Japonijos centrinė prekių birža (įkurta 1996 susijungus Tojohaši šilkverpių kokonų, Nagojos grūdų ir cukraus bei Nagojos tekstilės biržoms), Kanmomo ir Tokijo prekių, Kobės, Osakos ir Tokijo grūdų, Osakos ir Tokijo cukraus, Kobės kaučiuko, Maebaši šilkverpių kokonų, Jokohamos šilko žaliavos, Osakos tekstilės biržos.
Užsienio prekyba
2023 Japonija užėmė penktą vietą pasaulyje (po JAV, Kinijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės) pagal užsienio prekybos apyvartą (apie 3 % pasaulio eksporto ir apie 3,6 % – importo), eksportavo prekių už 920,737 mlrd. JAV dolerių, importavo už 989,843 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia eksportuojama transporto priemonės, elektronikos ir elektrotechnikos gaminiai, mašinos ir jų įranga, plienas, metalo gaminiai, chemijos pramonės produkcija. Daugiausia importuojama naudingosios iškasenos ir kuras, elektronikos ir elektrotechnikos gaminiai, mašinos ir jų įranga, transporto priemonės (daugiausia lėktuvai), maisto produktai, tekstilės gaminiai, plastikai. Daugiausia eksportuojama į Kiniją, JAV, Korėjos Respubliką, Tailandą. Daugiausia importuojama iš Kinijos, JAV, Australijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Saudo Arabijos.
Japonijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2023)
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2002 į Japoniją eksportavo prekių už 48,2 mln.litų, importavo iš Japonijos už 609,9 mln. litų. 2018 Lietuva eksportavo į Japoniją prekių už 308,193 mln. eurų, importavo iš Japonijos prekių už 46,931 mln. eurų. 2023 Lietuva eksportavo į Japoniją prekių už 90,299 mln. eurų (daugiausia baldų, įvairių chemijos produktų, mašinų ir mechaninių įrenginių, plastikų), importavo iš Japonijos prekių už 89,722 mln. eurų (daugiausia cheminio pluošto, transporto priemonių, mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros mašinų ir įrenginių, farmacijos produktų).
Japonijos BVP struktūra (2003)
Japonijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2001)
2271
-Japonijos pramonė; -Japonijos žemės ūkis; -turizmas Japonijoje; -Japonijos transportas; -Japonijos bankai; -Japonijos užsienio prekyba; -Japonijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Japonijos konstitucinė santvarka
Japonijos partijos ir profesinės sąjungos
Japonijos ginkluotosios pajėgos