Japònijos žiniãsklaida
Knygų leidyba
Pirmoji ksilografiniu būdu spausdinta ritininė knyga – budizmo mantrų formulių rinkinys Dharani – pasirodė apie 764–770. Italų misionierius A. Valignanas 1579 įrengė europietiškojo tipo spaustuvę renkamaisiais metaliniais spaudmenimis, kurioje 1593 išspausdino religinę knygą Lunjui. Per metus išleidžiama apie 71 000 pavadinimų knygų (2003).
Svarbiausios leidyklos
Veikia apie 100 didelių leidyklų; seniausios įsteigtos Tokijuje: Maruzen Co Ltd (įkurta 1869), Kanehara and Co Ltd (įkurta 1875), Yuhikaku Publishing Co Ltd (įkurta 1877), Asahi Shimbun Publications Division (įkurta 1879), Sanseido Co Ltd (įkurta 1881), Chuokoron-Shinsha Inc (įkurta 1886), Hokuryukan Co Ltd (įkurta 1891), Gyosei Corporation (įkurta 1893), Chokabo Publishing Co Ltd (įkurta 1895), Shincho-Sha Co Ltd (įkurta 1896).
Periodinė spauda
Pirmasis periodinis leidinys – 1861 pasirodęs laikraštis Batavia Shimbun (nuo 1828 Džakartoje leisto Indonezijos laikraščio Javasche Courant japoniškoji laida). Netrukus pradėjo eiti japonų laikraščiai: Tokijuje – 1872 Hochi Shimbun, 1874 Yomiuri Shimbun, Jamagatoje – 1876 Yamagata Shimbun, Osakoje – 1879 Asahi Shimbun. 19 amžiaus pabaigoje laikraščiai ėjo beveik visuose administraciniuose centruose. 2003 buvo leidžiama apie 2800 periodinių leidinių, tarp jų 124 dienraščiai, 16 savaitraščių.
Svarbesni dienraščiai
Svarbesni nacionaliniai dienraščiai: Yomiuri Shimbun (nuo 1874, Tokijas, Osaka, Seibu, 2003 tiražas 14,5 mln. egzempliorių), Nihon Keizai Shimbun (nuo 1876, ekonomikos, Tokijas, Osaka, Sapporo, Seibu, Nagoja, 4,7 mln. egzempliorių), Asahi Shimbun (nuo 1879, Osaka, Tokijas, Seibu, Nagoja, 12,4 mln. egzempliorių), Mainichi Shimbun (nuo 1882, Tokijas, Osaka, Seibu, 5,7 mln. egzempliorių), Sankei Shimbun (nuo 1933, pramonės ir ekonomikos, Osaka, Tokijas, 2,9 mln. egzempliorių), Tokyo Shimbun (nuo 1942, Tokijas, 1,1 mln. egzempliorių), regioniniai: Shizuoka Shimbun (nuo 1941, Sidzuoka, 1,46 mln. egzempliorių), Chunichi Shimbun (nuo 1942, Nagoja, 3,45 mln. egzempliorių), Hokkaido Shimbun (nuo 1942, Sapporo, 1,94 mln. egzempliorių), kiti: The Japan Times (nuo 1897, anglų kalba, 62 000 egzempliorių), Nikkan Kogyo Shimbun (nuo 1915, pramonės, 530 000 egzempliorių), Sports Nippon (nuo 1949, sporto, 0,93 mln. egzempliorių; visi Tokijuje).
Svarbiausi savaitraščiai
Eina savaitraščiai Weekly Economist (nuo 1923, ekonomikos, anglų ir japonų kalbomis, 120 000 egzempliorių), Shukan Josei (nuo 1957, moterų, 640 000 egzempliorių), Shukan Bunshun (nuo 1959, 800 000 egzempliorių), Shukan Gendai (nuo 1959, 930 000 egzempliorių), Nikkei Business (nuo 1969, verslo, 350 000 egzempliorių), Shukan Post (nuo 1969, 700 000 egzempliorių), Focus (nuo 1988, politikos, ekonomikos, sporto, 850 000 egzempliorių).
Svarbiausi žurnalai
Eina žurnalai Chuokoron (nuo 1887, politikos, 90 000 egzempliorių), Shufunotomo (nuo 1917, šeimos, 450 000 egzempliorių), Bungei-Shunju (nuo 1923, literatūros ir meno, 656 000 egzempliorių), Sekai (nuo 1946, universalus, 120 000 egzempliorių), Gendai (nuo 1966, kultūros ir politikos, 250 000 egzempliorių), Money Japan (nuo 1985, finansų, 500 000 egzempliorių), Business Tokyo (nuo 1987, ekonomikos, anglų kalba, 125 000 egzempliorių), Ray (nuo 1988, moterų, 450 000 egzempliorių); visi Tokijuje.
Radijas ir televizija
Radijas veikia nuo 1925, televizija – nuo 1953. Visuomeninė bendrovė Nippon Hōsō Kyōkai (NHK, įsteigta 1925) transliuoja tris nacionalines radijo (NHK Radio R1, nuo 1925, NHK Radio R2, nuo 1931, ir NHK FM, nuo 1969) ir dvi pagrindines nacionalines televizijos (NHK General TV, nuo 1953, ir NHK Educational TV, nuo 1959) programas japonų kalba (žinių laidos t. p. kinų, korėjiečių, anglų ir portugalų kalbomis), vieną radijo (NHK World Radio Japan, RJ, nuo 1995) ir dvi televizijos (NHK World-Japan, nuo 1998, ir NHK World Premium) programas užsieniui 22 kalbomis. Veikia daugiau kaip 50 NHK regioninių radijo stočių tinklas.
Privatūs radijo transliuotojai (apie 260, radijo stočių tinklai HBC, RAB, CBC Radio, STV Radio, TBS Radio, ABC Radio, MBS Radio, MegaNet, Japan FM Network, Japan FM League, stotys J-Wave, Tokyo FM, FM Cocolo, Inter FM ir kitos) veikia nuo 1951, televizijos (apie 130, didesni kanalai: Nippon TV, nuo 1952, TBS, nuo 1953, HBC, nuo 1957, TV Asahi, Fuji TV, CBC, MBS, rkb, nuo 1959, TV Tokyo, nuo 1964, Tokyo MX, nuo 1995) – nuo 1952. Didžiausios privačios radijo ir televizijos bendrovės: Asahi Hoso (ANB), Nippon Hoso (NBS), Tokyo Hoso (TBS), Fuji Telecasting. Jungtinių Amerikos Valstijų karinėse bazėse yra Jungtinių Amerikos Valstijų radijo ir televizijos stočių tinklas American Forces Network (AFN).
Naujienų agentūros
Tokijuje yra naujienų agentūros: Kyodo Tsushin (įkurta 1945, japonų, anglų ir kinų kalbomis), Jiji Tsushin (įkurta 1945, japonų, anglų ir ispanų kalbomis), Radiopress (įkurta 1946, teikia žinias, gautas radijo monitoringo būdu).
Japonijos kultūra
2617
576
Japonijos konstitucinė santvarka
Japonijos partijos ir profsąjungos
Japonijos ginkluotosios pajėgos