japònų kalbà yra genealogiškai izoliuota. Vienų kalbininkų dėl gramatikos bendrumų laikoma giminiška korėjiečių (ypač mirusioms kogūrių, pekčiečių kalboms, vartotoms Korėjos pusiasalyje), dėl fonetikos, leksikos bendrumų – ir austroneziečių kalboms, kitų skiriama į atskirą grupę kartu su okinaviečių kalba (kartais laikoma japonų kalbos tarme) ar priskiriama prie altajiečių kalbų. Japonijos valstybinė kalba. Dar vartojama japonų diasporos Brazilijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Filipinuose ir kitur. Iš viso apie 130 mln. kalbančiųjų. Japonų kalbą moka vyresnio amžiaus korėjiečiai, taivaniečiai, kinai, patyrę Japonijos okupaciją 20 a. pirmoje pusėje, ją studijuoja keli milijonai žmonių visame pasaulyje. Skiriama senoji (arba klasikinė) ir dabartinė japonų kalba su pereinamuoju laikotarpiu nuo 12 iki 16 amžiaus. Senoji japonų kalba kaip literatūrinė iš dalies vartota iki 20 a. vidurio. Dabartinė literatūrinė japonų kalba susiformavo 19 a. pabaigoje Tokijo šnektos pagrindu. Seniausi rašto paminklai iš 8 amžiaus. Yra daug tarmių – Kansai, Tohoku (šiaurės rytų), Kagošimos regiono ir kitos. Japonų kalba yra agliutinacinė fleksinė. Vyrauja sintetinės formos, polinksniai, modalinės dalelytės. Turi 5 balsius, 13 priebalsių, sonantą n, atvirą skiemenį, toninį kirtį. Vardažodžiai neturi giminės, veiksmažodžiai – asmens ir skaičiaus kategorijos. Veiksmažodžiai turi veikslus, kaitomi laikais kaip ir kai kurie būdvardžiai. Žodžių tvarka griežta, sakinys baigiasi tariniu, pažyminys eina prieš pažymimąjį žodį. Skiriami socialiniai stiliai – formalusis ir neformalusis, vyriškasis ir moteriškasis. Apie 40 % žodžių kilę iš kinų kalbos. Nemaža skolinių iš Europos kalbų, ypač anglų, sparčiai plinta naujadarai. Daug žodžių, apibūdinančių kultūrą, papročius, tradicijas, neturi atitikmenų kitose kalbose ir yra tapę tarptautiniais. Rašto sistema (japonų raštas) viena sudėtingiausių pasaulyje. Nuo 1992 japonų kalba dėstoma kai kuriuose Lietuvos universitetuose, gimnazijose, vidurinėse mokyklose. Išleistas D. Švambarytės Japonų–lietuvių kalbų hieroglifų žodynas (2002).
2767