járlas (< sen. skandinavų k.), vidurinių amžių Skandinavijos titulas ir pareigybė; anglų erlo atitikmuo. Ikivalstybiniais laikais – kilmingas vikingas, kariaunos vadas, susikūrus valstybėms – aukštas pareigūnas. Norvegijoje 9 a. pabaigoje–1308 – vienos ar kelių sričių karaliaus vietininkas (10 a. Ladės giminės jarlai varžėsi su karaliais). Danijoje iki 12 a. – karaliaus vietininkas, dažniausiai iš karališkosios giminės, valdantis pasienio provincijas (Pietų Jutlandiją, Olandiją). Švedijoje apie 1150–1266 – aukščiausias (po karaliaus) valstybės pareigūnas, laivyno vyriausiasis vadas (titulas panaikintas po Birgerio Jarlo mirties). Vėliau jarlą pakeitė kunigaikščio titulas.
2271