Jarónio duob, karstinė įgriuva (smegduobė) Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, Pabiržės seniūnijoje, Kirdonėlių kaime (prie Jaronių sodybos). Susidariusi Šiaurės Lietuvos karstiniame regione. Ovalo formos: ilgis – 34 m, plotis – 32 m, didžiausias gylis – 7,34 metro. Plotas 850 m2. Prisipildžiusi vandens (susidaręs mažas ežerėlis). Vandens lygis nepastovus – pavasario polaidžio laikotarpiais vanduo kartais išsilieja į aplinkines pievas, sausringais – nuslūgsta (pvz., 1974 06 vandens gylis siekė 6 metrus). Užregistruota keletas atvejų, kai visas smegduobėje susitelkęs vanduo buvo išbėgęs per dugne atsivėrusias kiaurymes; po kiek laiko jas vėl užkimšo nuo šlaitų nubirėjęs priemolingas gruntas. Smegduobės pakraščiuose auga nendrės ir karklai. Rytinėje dalyje įrengtas lieptas, pastatytas 4,5 m aukščio medinis stogastulpis su gamtos objekto pavadinimu.

Jaronio duobė (2012)

Jaronio duobėje telkšantis vanduo gėlas hidrokarbonatinis (mineralizacija 320 mg/l, kietumas 5,51 mg-ekv/l), neturi ryšio su požeminiu karstiniu (sulfatiniu) vandeniu; duobę užpildo kritulių ir gruntinis vanduo. Gretimų sodybų gyventojai jį naudoja ūkinėms reikmėms tenkinti.

Jaronio duobė (vaizdas iš drono)

Jaronio duobė atsivėrė 1957, įgriuvus sulfatinėse uolienose karstinių procesų ištirpintos tuštumos skliautui (pasak vietinių gyventojų, prieš jai susidarant drebėjo žemė ir girdėjosi dundėjimas). Pradžioje smegduobė buvo 10–12 m skersmens ir 14 m gylio (iki vandens). Jos stačias sienas iki 8–9 m gylio sudarė rudas riedulingas moreninis priemolis, giliau, suskeldėjusiuose vėlyvojo devono Tatulos svitos uolienų (gipso-selenito ir dolomito) sluoksniuose, buvo susiformavęs 10–15 m skersmens ir apie 3 m aukščio rentinio formos paplatėjimas. Po juo žiojėjo apie 0,5 m aukščio tuštuma; jos dugnu (iš vieno šono į kitą) sruveno požeminis vanduo. Kelerius metus smegduobė plėtėsi, tačiau nuo byrančio grunto jos gylis mažėjo. Galiausiai, užsikimšus apačioje esantiems požeminiams kanalams, joje pradėjo kauptis vanduo; įgriuva tapo ežerėliu.

Jaronio duobė saugoma nuo 1964; geologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas (nuo 2000). Yra Biržų regioninio parko ir Tatulos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje.

Pirmasis Jaronio duobę apibūdino V. Narbutas (1957), išsamiai aprašė A. Linčius (1990).

3210

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką