Jarõs gyvénvietės, keturios neolito gyvenvietės Anykščių rj. savivaldybės teritorijoje, Jotkonių kaimo pietrytiniame pakraštyje, Jaros upės ir buvusio Jaros ežero pakrantėse. 1933–1934, tiesinant Jaros vagą, rasta kaulinių ir raginių neolito įrankių. Jaros gyvenvietes tyrinėjo Istorijos institutas (tyrimų vadovas A. Girininkas; Lietuvos istorijos institutas). Pirmoji ir antroji gyvenvietės yra Jaros dešiniajame krante. Jose 1975–1976 rasta židinių, vidurinio ir vėlyvojo neolito titnaginių dirbinių, virvelinės keramikos, šukių su tekstiliniais ir šukiniais įspaudais. 1976 Jaros dešiniajame krante, į pietus nuo Jaros ir Aluočio santakos, rasta trečioji gyvenvietė. Gyvenvietė apardyta potvynių, jos rytinis pakraštys sunaikintas tiesinant Jaros vagą. Per 1985 tyrinėjimus rasta vidurinio neolito akmeninių (kirvių, kaltų, tinklo pasvarų), kaulinių ir raginių (strėlių antgalių, smaigų, skobtelių, kirvio mova su skyle kotui, peilis), titnaginių dirbinių, medinio bučiaus liekanų, puodų šukių (vidinės sienelės šiek tiek brūkšniuotos). Jaros kairiajame krante (priešais antrąją gyvenvietę) yra ketvirtoji gyvenvietė. Apardyta per Pirmąjį pasaulinį karą kasant apkasus. 1985 joje rasta vėlyvojo neolito titnago dirbinių (peilių, grandukų, skelčių, nuoskalų), keramikos. Jaros gyvenvietės priskiriamos Narvos kultūrai, pastebima Nemuno kultūros ir virvelinės keramikos kultūros įtaka. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
3044
Jotkonių gyvenvietės