Jašinai, miestelis Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, 18 km į pietus nuo Vilniaus, prie Vilniaus–Lydos plento; seniūnijos ir parapijos centras. 2383 gyventojai (2021).
Jašiūnai
Jašiūnų herbas
Jašiūnai įsikūrę Rūdninkų girios rytiniame pakraštyje, prie Merkio upės. Šv. Onos bažnyčia. Bendrovės: Jašiūnų keramika, Actas (vienintelė įmonė Lietuvoje, gaminanti natūralų actą, t. p. gamina majonezą, pomidorų padažus, garstyčias, sirupus, dirbtinį medų, fasuoja aliejų), Polivektris (perdirba plastikos atliekas). Paštas, ambulatorija, muzikos mokykla (nuo 1992), lopšelis‑darželis, kultūros centras, biblioteka. Aušros gimnazija dėstomosiomis lietuvių (1991–93 devynmetė, 1993–2015 vidurinė mokykla), M. Balinskio gimnazija lenkų (1954–2014 vidurinė mokykla) ir pagrindinė mokykla rusų (1992–2016 vidurinė mokykla; veikia etnografijos muziejus) kalbomis. Į pietryčius nuo Jašiūnų yra Jašiūnų pilkapynas.
Architektūra
Šv. Onos bažnyčia Jašiūnuose (1929)
Miestelio planas linijinis. Šv. Onos bažnyčia (1929). 19 a.–20 a. pradžios dvaro sodybos ansamblis (statybų iniciatorius M. Balinskis; rekonstruota 2015). Vėlyvojo klasicizmo rūmai (1828, architektas K. Podčašinskis) turi ampyro ir romantizmo bruožų. Jie dviaukščiai, simetriškos kompozicijos, stačiakampio plano, su 4 dorėninių kolonų portiku (rytinėje pusėje), lodžija (vakarinėje pusėje) ir priestatu (šiaurinėje pusėje; 1876, architektas A. Mikulskis). Rūmų viduje dauguma patalpų su veidrodiniais skliautais, II aukšto planas anfiladinis, būdinga gausi puošyba. Kiti vertingi dvaro sodybos statiniai: klasicistinė oficina (19 a. pradžia, priestatas 1860), raudonų plytų mūro tarnų namas (su arklide ir ratine, 19 a. antra pusė), 3 kumetynai (19 a. pabaiga–20 a. pradžia), medinis liaudiškų formų svirnas (1818), tvoros fragmentai su vartų stulpais (19 a. pabaiga), angliškasis parkas su taisyklingų formų parteriu (įkurtas 1828), dvaro kapinės (įkurtos 1830).
Jašiūnų dvaro rūmai (1828, architektas K. Podčašinskis)
2271
Istorija
Minimi nuo 1402. Jašiūnų dvaras 15–18 a. priklausė Radviloms; 16 a. jie čia įkurdino evangelikų reformatų sinodą. 1515 įsteigta bažnyčia. 19 a. pradžioje dvaras atiteko I. Balinskiui, 1819 – jo sūnui M. Balinskiui, vėliau – Vilniaus universiteto rektoriui J. Sniadeckiui (2 pastarieji palaidoti Jašiūnų kapinėse). Nuo 1819 dvaras tapo svarbiu kultūros centru: čia buvo didelė biblioteka, gyvendavo ar lankydavosi Vilniaus universiteto profesoriai (A. Sniadeckis, S. B. Jundzilas), žymūs poetai ir rašytojai (A. Mickevičius, J. Słowackis), visuomenės veikėjai (T. Zanas). 19 a. viduryje Jašiūnuose įsteigta plytinė, 1886 – medienos masės (popieriui gaminti) fabrikas. 1863 dvare buvo gydomi sužeisti sukilėliai.
Nuo 20 a. pradžios iki 1950 Jašiūnai buvo valsčiaus, sovietų okupacijos metais – apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1920 10 08 Lietuvos kariuomenės daliniai ties Jašiūnais kovėsi su Lenkijos kariuomenės L. Żeligowskio kariniu junginiu. 1941 vokiečių okupacinės administracijos saugumo policijos Vilniaus ypatingasis būrys Jašiūnuose sušaudė 575 žmones (daugiausia žydus). 2001 patvirtintas Jašiūnų herbas.
1882 buvo 344, 1959 – 537, 1970 – 367, 1979 – 725, 1989 – 506, 2001 – 1879, 2011 – 642 gyventojai.