jãspis (gr. iaspis), nuosėdinė uoliena, susidedanti iš kvarco ir chalcedono. Struktūra afanitinė, pelitinė. Tekstūra tolygi, dėmėta, juostiška. Labai kietas, neskaidrus. Lūžis kriauklėtas. Įvairiaspalvis; su oksidų ir hidroksidų priemaišomis būna rudas, raudonas, su molio mineralų ir chloritų priemaišomis – pilkas, žalias, su organinėmis priemaišomis (persikristalizavusiomis radioliarijomis, pintimis, moliuskų liekanomis) – tamsiai pilkas, juodas. Priemaišos margina jaspį daugiaspalvėmis juostelėmis, gyslomis, dėmėmis, taškais. Naudojamas juvelyriniams dirbiniams, apdailai, atsparioms grūstuvėms, svarstyklių prizmėms gaminti. Daugiausia jaspio yra paleozojaus sistemose – tarp jūrinių vulkaninių nuosėdinių, chemogeninių ir biogeninių uolienų. Randamas Rusijoje (Uralo kalnuose), Australijoje, Italijoje (Sicilijos saloje), Lenkijoje.
jaspis