jatrochèmija (gr. iatros – gydytojas + chemija), 16–17 a. chemijos kryptis, kurios tikslas – mineralines medžiagas panaudoti gydymui. Pradininkas – Paracelsas, teigęs, kad organizmo sutrikimus lemia kurios nors medžiagos (sieros, gyvsidabrio, druskos) trūkumas arba perteklius. Jis gydymui naudojo bismuto ir gyvsidabrio preparatus. Kiti garsūs jatrochemikai (J. B. van Helmontas, Andreasas Libavius, Franciscus Silvius, Johannas Rudolfas Glauberis) darydami įvairius bandymus atrado naujų cheminių medžiagų, pvz., Glauberio druską, aukso tinktūrą, arseno, stibio preparatų, ir panaudojo jas farmacijoje bei kosmetikoje.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |