Jáučakių pliakalnis ir akakalnis, piliakalnis su papėdės gyvenviete ir akakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, prie Jaučakių kaimo (Vilkijos seniūnija).
Piliakalnis Kartuvių kalnas
Piliakalnis, vadinamas Kartuvių kalnu, yra į pietvakarius nuo kaimo, 0,6 km į rytus nuo Nemuno dešiniojo kranto, Pilies ir Piliakalnio upelių santakoje, miške. Tai tarp upelių įsiterpusio kyšulio vakarinė (aukštesnė) dalis. Jį iš šiaurės ir pietų juosia gilios daubos, rytų pusėje yra likusi kyšulio dalis. Nuo daubų pusės piliakalnio šlaitai statūs, 10–12 m aukščio. Viršūnės aikštelė pailga, 46 × 22 m dydžio; išliko apie 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis (1951 tyrė P. Tarasenka). Piliakalnio rytinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė; rastas iki 1,1 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame aptikta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos, gargažių, akmeninių sviedinių, židinių liekanų, molio tinko gabalų, Romos moneta. Piliakalnio radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Jaučakių piliakalnis (apie 1936)
Gyvenvietės dalis sunaikinta kuriant sodų bendriją. Spėjama, kad čia stovėjusi Paštuvos pilis (Castra Pasten; dar Paštuva). Petro Dusburgiečio kronikoje (Dusburgiečio kronika) minimas 1292 kryžiuočių įsiveržimas į Paštuvos (Pastovis) žemę. Paštuvos žemė dažnai minima 13 amžiaus antros pusės–14 amžiaus kronikose (Wartberge’s kronikoje, Vygando Marburgiečio kronikoje, Dietmaro kronikoje). 1369 po 5 paras trukusios apgulties pilis buvo sunaikinta kryžiuočių (vadovavo maršalas H. Schindenkopfas), bet greitai lietuvių atstatyta. Vygandas Marburgietis mini, kad Paštuvos pilis stovėjusi Nemuno saloje. Pilį ir gyvenvietę nuo 14 amžiaus antros pusės lietuviai, manoma, ėmė vadinti Vilkija (15 amžiaus pirmos pusės Vytauto dokumentuose minima Vilkijos pilis).
Alkakalnis Svirnakalnis
Apie 0,3 km į pietvakarius nuo piliakalnio ir apie 0,3 km į rytus nuo Nemuno dešiniojo kranto yra alkakalnis. Jis dar vadinamas Svirnakalniu. Tai didelė pušimis apaugusi aukšta kalva, iš šiaurės juosiama gilaus bevardžio upelio, iš pietinės ir pietvakarinės pusių yra Nemuno dešiniojo kranto slėnis, iš rytų – žemuma. Viršūnės aikštelė apskrita, apie 25 m skersmens. Šlaitų viršutinėje dalyje išliko kultūrinio sluoksnio žymių. Pasak gyventojų, ant kalno stovėjo bažnyčia, kuri prasmegusi į kalno vidų. Jaučakių piliakalnio ir alkakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Istorijos instituto (Lietuvos istorijos institutas) archeologai.
Kartuvių kalnas; Paštuvos pilis; Vilkijos pilis; Svirnakalnis; -Vilkija