jaunãlatviai (jaunlatvieši), 19 a. 6–8 dešimtmečio Latvijos liberalaus tautinio visuomeninio sąjūdžio dalyviai, tautinio atgimimo pradininkai. Ideologai ir vadovai: K. Valdemāras, J. Alunānas, K. Baronas, K. Biezbārdis, A. Kronvaldas, A. Spāģis. Sąjūdis kilo kaip pasipriešinimas vokiečių vyravimui Latvijos ūkyje, politiniame gyvenime, Bažnyčioje, kultūroje. Jaunalatviai siekė stiprinti latvių tautinę savimonę, latvių kalbos ir kultūros lygiateisiškumo. Rinko tautosaką, daug prisidėjo prie latvių literatūrinės kalbos, literatūros, meno, švietimo plėtotės, skleidė mokslo žinias. Būrėsi apie laikraščių redakcijas – 19 a. 6 dešimtmetyje jaunalatviai leido Mājas Viesis (redaktorius A. Leitānas), 1862–65 Sankt Peterburge – Pēterburgas Avīzes (redaktoriai K. Valdemāras ir K. Baronas). 1868 įkūrė Rygos latvių draugiją. Siekdami sumenkinti vokiečių kultūros įtaką lygiavosi į rusų kultūrą (bendradarbiavo su slavofilais), iš dalies buvo remiami Rusijos imperijos valdžios, kuri naudojosi latvių tautiniu sąjūdžiu siekdama apriboti Pabaltijo gubernijų autonominių institucijų teises (Pabaltijo ypatingoji tvarka). 19 a. 9 dešimtmetyje, latvių visuomeninei padėčiai sustiprėjus, jaunalatvių pavadinimą pamažu nustota vartoti.
2271