jaunmo kultūrà, jaunimo saviraiškos ir tarpusavio bendravimo būdai. Dažniausiai jaunimas ieško saviraiškos ir gyvenimo būdo, kuris skirtųsi nuo vyraujančios kultūros (kartais net ją neigtų), bet visos jaunimo kultūros turi daug bendrų bruožų su vyraujančia kultūra. Jaunimo kultūros požymiai: išsiskiriantis rengimosi stilius, nemėgimas mokyklos, kitų jų kultūrai nepriklausančių bendraamžių, įžūlaus elgesio, kuriuo siekiama būti kitokiais, pabrėžimas (pavyzdžiui, narkotikų vartojimas ir kita), slengo vartojimas, draugų rateliai (vadinamoji antroji šeima) ir kita. Jaunimo kultūrai būdinga būrimasis į savitas laisvalaikio grupeles, pavyzdžiui, riedlentininkus, gotus, rokerius, hipius, skustagalvius, pankus, reiverius, reperius, svingerius ir kita.
Jaunimo kultūra, kaip naujas reiškinys, atsirado po Antrojo pasaulinio karo, formavosi 20 amžiaus viduryje pasikeitus ekonominėms, politinėms ir švietimo sąlygoms. Jaunimas tapo atskiru visuomenės sluoksniu su savitais papročiais, menu ir mada.
L: M. Brake The Sociology of Youth Cultures and Youth Subcultures Oxford 1980; S. Frith The Sociology of Youth Ormskirk 1984.
2271