„Jaunoji Italija“

„Jaunoji Italija“ (Giovine Italia), 1831 G. Mazzini įkurta organizacija kovai dėl Italijos suvienijimo į vieną respubliką. 1815 Vienos kongresas, susirinkęs po Napoleono karų, grąžino valdžią Italijoje jos buvusiems valdovams; kilo judėjimas dėl Italijos suvienijimo, vadinamasis risordžimentas. Po kelių nesėkmingų karbonarų (slaptos liberalų draugijos) sukilimų italų revoliucionierius G. Mazzini, gyvenęs tremtyje Marselyje, nusprendė įkurti judėjimą, kuris siektų respublikoniško valdymo ir nepriklausytų nuo užsienio paramos. Organizacijos centras 1831–34 buvo Marselyje, nuo 1840 – Londone. Savo idėjoms propaguoti G. Mazzini 1832–34 leido žurnalą Giovine Italia. 1833 Jaunojoje Italijoje buvo 50 000 narių. Didžiausią įtaką Jaunoji Italija turėjo Italijos šiaurėje (Ligūrijoje ir Pjemonte), kur buvo daugiausia raštingų žmonių. Nesėkmingais Pjemonto (1833) ir Savojos (1834) sąmokslais organizacija bandė sukelti revoliuciją. Ši organizacija nebuvo masiškai remiama. 1848 G. Mazzini vietoj Jaunosios Italijos įkūrė Italijos nacionalinį komitetą (Associazione nacionale Italiana), bet po 1850, kai dauguma Italijos vienybės šalininkų suvienijimo viltis ėmė sieti su Sardinijos (Pjemonto) monarchija, G. Mazzini įtaka suvienijimo kovai sumenko.