„Jaunoji Lenkija“ (Młoda Polska), lenkų moderniosios kultūros laikotarpis 1890–1918, šio laikotarpio literatūrinis ir kultūrinis sąjūdis. Pavadintas pagal analogiškus Jaunosios Vokietijos, Jaunosios Skandinavijos pavadinimus. Jaunosios Lenkijos laikotarpiui apibūdinti dar vartojami neoromantizmo (J. Krzyżanowskis) ir modernizmo (K. Wyka) terminai. Jam būdinga avangardinių srovių – simbolizmo, ekspresionizmo, impresionizmo, parnasiečių, menas menui ir kitų – apraiškos.
„Jaunoji Lenkija“ literatūroje
Literatūroje formavosi kaip opozicija ankstesnei pozityvistinei, utilitarines funkcijas pabrėžusiai literatūros sampratai. Didelį poveikį darė Vakarų Europos (prancūzų, vokiečių) modernistinė literatūra, A. Schopenhauerio, F. Nietzsche’s, H. Bergsono pažiūros. Svarbiausias centras – Krokuva, vėliau susikūrė Varšuvos ir Lvovo sambūriai. Programinės nuostatos suformuotos C. Jellentos, S. Przybyszewskio, A. Górskio, Z. Przesmyckio-Miriamo, S. Brzozowskio straipsniuose, skelbtuose žurnaluose Głos, Życie, Chimera ir kituose. Ankstyvajam laikotarpiui (iki 1900) būdingos dekadentizmo tendencijos, kūriniuose (ypač lyrikoje) vyravo pesimistiška, nusivylimo nuotaikas reiškianti pasaulėjauta. Vėliau pasirodė aktyvus, tautiškai angažuotas veikėjas (ypač S. Wyspiańskio kūryboje). Žymiausi Jaunosios Lenkijos poetai – K. P. Tetmajeris, W. Rolicz-Liederis, J. Kasprowiczius, B. Leśmianas, L. Staffas, T. Micińskis. Jų kūriniams būdinga simbolistinė poetika, polinkis į mistiškumą, pabrėžiamas individo ir gamtos ryšys. Natūralistinių romanų sukūrė W. Sieroszewskis, W. S. Reymontas, S. Żeromskis, modernistinių kūrinių – W. Berentas, K. Irzykowskis, S. Przybyszewskis. Dramų parašė S. Wyspiańskis, S. Przybyszewskis, J. Żuławskis, K. H. Rostworowskis, T. Rittneris, S. Żeromskis. Jaunosios Lenkijos idėjas lietuvių literatūroje skleidė J. A. Herbačiauskas, S. Kymantaitė-Čiurlionienė.
L: K. Wyka Modernizm Polski Kraków 1968; J. Krzyżanowski Neoromantyzm Polski Wrocław 1971; A. Hutnikiewicz Młoda Polska Warszawa 2002.
778
„Jaunoji Lenkija“ dailėje
Dailėje ypač reiškėsi 1901–07, daugiausia Krokuvoje ir Varšuvoje. Jaunosios Lenkijos formavimuisi ir plėtrai įtakos turėjo 1895 J. Fałato įgyvendinta Krokuvos dailės akademijos reforma, Lenkijos dailininkų susivienijimas (įkurtas 1897). Jaunoji Lenkija susiklostė kaip priešprieša akademizmo, natūralizmo tendencijoms, siekė atnaujinti Lenkijos meną, sukurti nacionalinio meno kūrimo programą, puoselėti liaudies meno tradiciją, skatinti taikomosios dekoratyvinės dailės, dailiųjų amatų plėtrą. Įsteigta įvairių organizacijų (Sztuka 1897, Lenkų taikomoji dailė 1901, abi Krokuvoje), leisti žurnalai (Życie Krokuvoje, Chimera Varšuvoje). Dailėje plėtotos Vakarų Europos modernizmo kryptys, pasitelktos estetizmo, intuityvizmo, iracionalumo idėjos. Iš pradžių dailininkų kūriniuose vyravo neoromantizmo, impresionizmo (tapytojų O. Boznańskos, J. Fałato, J. Pankiewicziaus, W. Podkowińskio, J. Stanisławskio, L. Wyczółkowskio, skulptoriaus S. Ostrowskio kūryba), simbolizmo (tapytojų J. Malczewskio, F. Ruščico, K. Stabrausko, W. Wojtkiewicziaus, skulptorių K. Dunikowskio, W. Szymanowskio kūryba) tendencijos (jos turėjo įtakos ankstyvajai M. K. Čiurlionio kūrybai). Vėliau plėtotas ekspresionizmas (K. Krzyżanowskis, W. Weissas), secesija (J. Mehofferis, S. Wyspiańskis), sintetizmas (W. Ślewińskis), išryškėjo satyros, socialinės kritikos elementai. Architektūros ir taikomosios dailės kūriniuose ryšku secesijos ir Zakopanės stiliaus tendencijos. Ypač plėtota interjero dizainas, taikomoji grafika. Rūpintasi religinio meno išsaugojimu ir atnaujinimu. Jaunoji Lenkija padarė įtaką Lenkijos formistų judėjimui ir 20 a. antros pusės Lenkijos dailei.
917
„Jaunoji Lenkija“ muzikoje
Muzikoje sąjūdžio Jaunoji Lenkija dalyviai (M. Karłowiczius, G. Fitelbergas, K. Szymanowskis, L. Różyckis, A. Szeluto) stengėsi atnaujinti nacionalines tradicijas, orientavosi į vėlyvąjį vokiečių romantizmą (R. Straussas, H. Wolfas, M. Regeris), prancūzų impresionizmą, R. Wagnerio, F. Liszto, A. Skriabino kūrybą. Turėjo įtakos 20 a. lenkų muzikos raidai, papildė ją naujais žanrais (simfoninė poema) ir priemonėmis (deklamacinis vokalinis stilius, orkestruotė). Įkūrė Lenkų muzikos draugijos leidyklą (1906).
2007