jaunjų kininkų ratẽliai, JŪR, Lietuvos ūkininkų jaunimo (12–20 m.) organizacijos. Veikė 1929–44 (su pertrauka 1940–41), veikla atnaujinta nuo 1989. Tikslas – mokyti jaunimą žemės ūkio mokslų pagrindais pagrįsto ūkininkavimo, rūpintis kultūriniu jaunimo auklėjimu, ugdyti patriotizmą. Pirmasis jaunųjų ūkininkų ratelis įkurtas 1929 Kėdainių apskrityje, Kubiliūnų kaime. Platesnis ir sisteminis JŪR judėjimas prasidėjo 1930 Žemės ūkio rūmų iniciatyva. JŪR buvo vienas aktyviausių jaunimo judėjimų kaime. 1929–35 laikotarpiu JŪR veikla rūpinosi J. P. Aleksa.
1936 jaunųjų ūkininkų rateliai buvo sujungti į Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungą (JŪRS), ją globojo Lietuvos prezidentas A. Smetona (jis skyrė ir sąjungos vadovą). 1930 buvo 10 jaunųjų ūkininkų ratelių (247 nariai). 1940 JŪRS turėjo 1179 jaunųjų ūkininkų ratelius (39 238 narius). Sovietų okupacijos metais jaunųjų ūkininkų ratelių veikla buvo draudžiama. Vokiečių okupacijos metais JŪR buvo pradėti atkūrinėti, tačiau 1943 jie uždrausti. JŪRS leido laikraštį Jaunasis ūkininkas (1932–40), kuris iki 1937 ėjo kaip Ūkininko patarėjo priedas, vėliau tapo savarankišku leidiniu. 1989 atkurti pirmieji jaunųjų ūkininkų rateliai ir nuo 1990 atkurtas Ūkininko patarėjo priedas (įdėklas) – laikraštis Jaunasis ūkininkas (ėjo iki 1992). 1992 jaunųjų ūkininkų ratelių suvažiavime Kaune atkurta Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga. 1997 JŪRS priimta į Europos jaunųjų ūkininkų komitetą. Veikė apie 90 jaunųjų ūkininkų ratelių (2200 narių; 2004), kuriems priklausė savarankiškai ūkininkaujantys jaunieji ūkininkai. Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos veiklą globoja Žemės ūkio rūmai. 1993–2000 JŪRS leido neperiodinį laikraštį Jaunatis.
229