Jaunùtis apie 1366–67, Lietuvos didysis kunigaikštis (1342–1345 pradžia). Iš Gediminaičių. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Algirdo ir Kęstučio, kunigaikščių Manvydo, Narimanto, Liubarto ir spėjamo Trakų kunigaikščio Vytauto brolis. Minimas po tėvo mirties (1341).
Neaiškios jo tapimo valdovu aplinkybės. Viena versijų: Jaunučiui padėjo stačiatikių rusų ir pagonių opozicija, kuri sutrukdė Gediminui apie 1341 priimti krikštą ir jį galbūt nunuodijo. Jaunučio padėtis soste nebuvo tvirta. Jo brolis Algirdas, padėdamas Pskovo respublikai, savarankiškai kovojo su Livonijos ordinu, brolis Liubartas – Pietvakarių Rusioje. 1344–45 sandūroje broliai Kęstutis ir Algirdas nuvertė Jaunutį nuo sosto. Buvo kalinamas. Šalininkų padedamas iš kalėjimo pabėgo ir nuvyko į Maskvą pagalbos. Ten 1345 09 apsikrikštijo Jono vardu. Jaunučio siekius atgauti Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą parėmė brolis Narimantas, 1345 nuvykęs paramos pas totorius. Negavę pakankamai paramos abu turėjo taikytis. Į Lietuvą Jaunutis grįžo 1347, gavo valdyti Mstislavlio kunigaikštystę. 1352, 1358, 1366 sutarčių su Lenkija liudytojas. Turėjo sūnus Simoną ir Mykolą.
Jaunutis per Naugardą ir Pskovą atvyksta į Maskvą, čia pakrikštijamas (Iliustruotojo metraščių sąvado miniatiūra, 16 a. antra pusė)
2271