jaurėjimas

jaurjimas, dirvodaros procesas, dėl kurio susidaro jauražemiai. Karboksirūgštys ir mikroorganizmai ardo pirminius bei antrinius mineralus. Irimo produktai išplaunami iš viršutinių dirvožemio horizontų. Jauriniai horizontai – smėlingi, dažnai būna įmirkę ir turi glėjiškumo ar stagniškumo savybių. Jų viršutinė ir apatinė riba yra gana ryški. Iliuvinių horizontų struktūra menkai išreikšta, jie supuolę, gludesni, turi daug organinės anglies, geležies ir aliuminio. Sudrėkęs ir išdžiūvęs rudas geležingasis horizontas sudaro kietą padą. Jaurėjimas dažniausiai vyksta borealinio klimato juostos spygliuočių miškų smėlingose dirvodarinėse uolienose. Miško paklotėje susidariusios fulvo rūgštys ardo molio mineralus. Pirmiausia išplaunami lengvai tirpstantys junginiai (kalio, magnio), vėliau – sunkiau tirpstantys (geležies, mangano). Jaurėjimo metu susidarę mineraliniai ir organiniai produktai kaupiasi po jauriniu horizontu arba išplaunami į dirvodarinę uolieną. Jaurėjimas yra neigiamas dirvožemio degradacijos reiškinys. Jaurėjimo požymių turi kai kurie išplautžemiai ir smėlžemiai.

190