Jautakių piliakalnis ir gyvenvietė

Jautaki pliakalnis ir gyvénvietė yra Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Jautakių kaimo (Tirkšlių seniūnija), Ventos kairiajame krante, prie santakos su Gilupiu. Piliakalnį, dar vadinamą Pilies kalnu ir Pilale, esantį santakos aukštumos kyšulyje, iš pietų ir vakarų juosia Gilupio slėnis, iš rytų – Venta, šiaurėje yra kita aukštumos dalis. Viršūnės aikštelė trikampė, apie 60 × 33 m dydžio, į pietų pusę nuolaidi (šiaurinio ir pietinio galo aukščių skirtumas – 6 metrai). Aikštelės rytinis, pietinis ir vakarinis pakraščiai apardyti (nugriuvę). Apie 1930 aikštelės šiaurrytiniame kampe buvo kūgio pavidalo pylimo liekanų (vėliau nugriuvo į Ventą). Piliakalnio pietinėje papėdėje, apie 6 m žemiau aikštelės pietinio krašto, yra 20 × 30 m dydžio terasa. Į šiaurę ir vakarus nuo piliakalnio yra senovės gyvenvietė. 1966 žvalgomuosius tyrimus atliko Istorijos instituto (Lietuvos istorijos institutas), 1970 – Mokslinės metodinės paminklų apsaugos tarybos (Kultūros paminklų apsaugos taryba) archeologai. 1975–77 Istorijos institutas ištyrė (tyrimų vadovai A. Merkevičius ir J. Stankus) 325 m² piliakalnio aikštelės, 166 m² – pietinio šlaito terasos ir 1777 m² gyvenvietės plotus. Aikštelėje rasta 0,3–1,0 m storio kultūrinis sluoksnis. Jos šiaurrytiniame pakraštyje rasta įtvirtinimų – rąstų užtvaros – liekanų. Jos vietoje (užtvara sudegė) vėliau buvo supiltas 1,5 m aukščio pylimas (sutvirtintas akmenimis ir rąstais) ir iškastas 1,5 m gylio ir 4 m pločio griovys. Ant pylimo viršaus buvo įrengta stačių rąstų užtvara; įtvirtinimai atskyrė kalvos dalį su gyvenviete nuo piliakalnio. Aikštelės pietvakarinėje dalyje rasta stulpaviečių (manoma, čia buvo 2–3 stulpinės konstrukcijos pastatai) ir akmenų grindinių. Kultūriniame sluoksnyje rasta akmeninių galąstuvų, molinis tinklo svarelis, žalvarinis įvijinis žiedas, lipdytos lygiu ir šiurkščiu paviršiumi bei žiestos keramikos, puoštos banguotiniu raštu. Piliakalnio pietrytiniame šlaite rasta dviejų gynybinių griovių liekanos. Manoma, piliakalnis pirmo tūkstantmečio viduryje ir antroje pusėje buvo papėdės gyventojų slėptuvė. Gyvenvietę iš trijų pusių greičiausiai juosė akmenų užtvara (rastas apie 42 m ilgio fragmentas). Ištirta gyvenvietės 21 atviro židinio (nuo 0,6 × 0,9 m iki 1,0 × 1,2 m dydžio) liekanos; aplink rasta stulpaviečių, akmenų grindinių, dalis jų įrengta lauke (buvo su užtvaromis nuo vėjo). Rasta geležinių (dalgio geležtės fragmentas, kaplys, cilindrinė spyna, peilių, ylų, kaltinių vinių) ir žalvarinių papuošalų (segių, apyrankės fragmentas, žiedų, kabučių), molio tinko gabalėlių su sienojų atspaudais, geležies gargažių, lipdytos ir žiestos keramikos. Gyvenvietėje gyventa nuo pirmo tūkstantmečio iki antro tūkstantmečio pradžios. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

1123

Pilies kalnas; Pilalė